Senovės liekanų tyrinėjimai parodė, kad vėžys yra žmogaus sukurta liga, kurstoma modernaus gyvenimo pertekliaus.
Iki naujųjų laikų, kai tarša ir varginga žmonijos mityba tapo globaliu reiškiniu, augliai buvo retais atvejais ligonių istorijoje – tą liudija mumijų, fosilijų ir klasikinės literatūros apžvalga.
Didesnis vėžio kilmės suvokimas galėtų paspartinti ligos gydymo tyrimus.
Tik XVII a. pateikiami pirmuosieji krūties ir kitų vėžio rūšių operacijų aprašymai, o pirmieji raportai apie piktybinius navikus atsirado per pastaruosius 250. Pirmasis žinomas auglys buvo nosinis vėžys, 1761-aisiais plitęs tarp uostomojo tabako vartotojų.
Tyrime dalyvavęs profesorius Rosalijus Davidas tvirtina, kad „nėra nieko natūralioje aplinkoje, kas galėtų sukelti vėžį. Taigi jo priežastimi turėtų būti tarša ir žmonijos gyvenimo būdo bei mitybos pokyčiai.“ Svarbi šio tyrimo dalis yra istorinis ligos raidos pjūvis. Tūkstantmetės istorinės liekanos siunčia moderniajam aiškią žinutę – ši liga sukurta žmogaus ir jis turi reaguoti į tai.
Daktaro Rachelo Thompsono iš Pasaulinio Vėžio Tyrimo Fondo teigimu, sveika mityba, reguliari mankšta ir optimalaus svorio palaikymas gali padėti apsisaugoti nuo trečdalio vėžio rūšių. „Ko gero mūsų protėvių gyvenimo būdas sumažino vėžio riziką,“ pridėjo profesorius.
Skeptikai šį tyrimą vadina „pseudo mokslu“. Esą vėžys senovėje buvo retas dėl to, kad žmonės mirdavo dėl kitų priežasčių ankščiau, nei vėžys pasiekdavo savo akivaizdžiąją stadiją (vidutinė XIII a. gyvenimo trukmė siekė 25-35 metus).
Geresnės gyvenimo sąlygos, higiena, mityba, modernioji medicina prailgino žmonių gyvenimo trukmę, todėl auglių atvejai tapo vis labiau įprastu reiškiniu. Skeptikų teigimu, palyginę senovės ir šiuolaikinių visuomenių vėžio sergamumo rodiklius nepamatysime jokių didesnių skirtumų.
Parengė Živilė Barkauskaitė
