Neseniai paviešintas „Kauno dienos“ tyrimas atskleidė didelę grožio industrijos piktžaizdę. Garsiose klinikose dirbančios, žinomų nuomonės formuotojų dėka išpopuliarėjusios specialistės žmonių sveikata rizikuoja kurdamos savus įstatymus.
Kai į žurnalistų rankas visai atsitiktinai pateko komplikacijomis besiskundžiančios klientės pretenzija, paaiškėjo, kad ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje žinomos klinikos „Sculpta“ įkūrėja Rasa Marozienė injekcijų atlikti apskritai negali.
Nors įstatymai nepasikeitė, o palyginti neseniai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) pozicija buvo visiškai priešinga nei skelbiama dabar. Pavyzdžiui, prieš keletą metų advokatų profesinės bendrijos „Konsus legal“ teisininkui Haroldui Juškai VASPVT pateikus oficialią užklausą, buvo gautas atsakymas, kuriame buvo nurodoma:
„Nesant teisės aktų, apibrėžiančių specialisto kvalifikacinius reikalavimus, paprastai vertinama specialisto mokymo programa ir mokymosi metu įgytos teorinės ir praktinės žinios. Tačiau pažymėtina, kad kosmetologas negali atlikti tų procedūrų, kurios yra paskirtos gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai“.
„Turime dokumento kopiją, kuriame 2020 m. vasarą VASPVT išaiškina, jog hialurono injekcijas gali atlikti kvalifikuoti gydytojai ir slaugytojai. Šioje vietoje pažymima – „gydytojui paskyrus“. Tad kyla klausimas kaip mums interpretuoti teisės aktus ir vykdyti veiklą, jei iš mus prižiūrinčios įstaigos ateina dviprasmiški išaiškinimai“, – reaguodama į pasirodžiusią informaciją sakė klinikos „Sculpta“ įkūrėja Rasa Marozienė.
„Užtikrinu, kad tiek aš pati, tiek klinika „Sculpta“ turi visus reikalingus leidimus. Lieka tik stebėtis ir kelti klausimus, ar tikrai viskas gerai su reguliavimu, jeigu jį nevienareikšmiškai supranta net institucijos, ir kaip tokiomis sąlygomis veikti verslui“, – teigė R. Marozienė.
Primename, kad anksčiau skelbėme tyrimą apie R. Marozienės veiklą.
Sulaukusi nepatogių klausimų, specialistė nusprendė į juos neatsakyti, tačiau dar spėjo pasiteisinti: „Juk slaugytojai daro injekcijas visose klinikose.“
Klientų skundai
Klinika „Sculpta“ Kaune duris atvėrė 2021-aisiais. Jau pati atidarymo šventė šaukte šaukė – čia lankysis tik garsios šalies moterys, už įvairias procedūras galinčios sumokėti ne vieną šimtą eurų. Pati klinika prisistato kaip teikianti aukščiausios kokybės paslaugas, o geriausi savo sričių specialistai čia esą pasiruošę išpildyti kone visus jūsų norus.
Kelerius metus niekieno nekliudoma R. Marozienė šioje grožio oazėje badė savo klientes, o apie joms paputlintas lūpas ir išlygintus veidus girdavosi socialiniuose tinkluose. Tačiau, kaip paaiškėjo, už uždarų klinikos durų vyko ir feisbuke netransliuojamų dalykų.
Moteriai R. Marozienė atliko hialurono injekciją į kaktos sritį. Deja, kaip teigiama skunde, prasidėjo komplikacijos, kurios sukėlė klientei didelių sveikatos ir estetinių problemų.
„Kadangi paaiškėjo, kad jūs galimai apskritai neturite licencijos dirbti su hialurono injekcijomis, taip pat melagingai teigėte, kad su jumis buvo susisiekę mane gydantys medikai ir kad tariamai buvote su manimi aptarusi gydymą „Sculpta“ klinikoje su dermatologėmis, galutinai praradau pasitikėjimą jumis kaip specialiste, todėl tolesnis mūsų bendravimas netenka prasmės. Be to, dėl man sukeltos turtinės ir moralinės žalos toliau bendrausime per man atstovaujantį advokatą“, – garsios specialistės veikla privertė suabejoti moters pretenzija. „Kauno dienos“ žiniomis, šios istorijos herojė visą informaciją ketina perduoti teisėsaugos institucijoms.
Apie R. Marozienės nesėkmingo darbo rezultatus diskutuojama ir uždaroje moteris vienijančioje „Facebook“ grupėje. Vienas anonimu norėjęs likti šios grupės narys užsiminė apie šios specialistės netinkamai atliktą injekciją ir tuoj pat sulaukė raginimų kreiptis į atitinkamas institucijas.
Sklaido mitus
Visa ši virtinė informacijos pastūmėjo R. Marozienės veikla pasidomėti išsamiau. Viešai prieinamoje sistemoje galima rasti informacijos, kad ši meistrė turi bendrosios praktikos slaugytojos licenciją. Besidomintys sveikatos priežiūros specialisčių veikla tikrai girdėję kalbų, kad slaugytojai gali atlikti injekcijas, paskirtas gydytojo. Šis terminas tarsi nurodo, kad tokios kaip R. Marozienė badyti adatomis gali tik prižiūrimos gydytojo. Tačiau kaip yra iš tiesų?
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijos, mezoterapijos, biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas; gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, veido ir žandikaulių chirurgas gali atlikti botulino toksino ir užpildų injekcijas veido ir kaklo srityje. Injekcijų atlikimas estetiniais ir korekciniais tikslais nepriskirtas bendrosios praktikos slaugytojo kompetencijai. Kompetencija negali būti išplėsta mokymų metu, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai“, – tai, kad slaugytoja negali atlikti injekcijų, patvirtino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė.
Bado ir be gydytojų
Sulaukusi institucijų patvirtinimo, kad R. Marozienė injekcijų atlikti negali, ir siekdama įsitikinti, kad ji tai daro, praėjusių metų gruodžio 22 d. „Kauno dienos“ žurnalistė apsilankė šios specialistės kabinete.
Žurnalistė užsiregistravo lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis procedūrai. Apsilankymo dieną „Sculpta“ dar buvo įsikūrusi Kaune, Sporto g. Atvykus viskas vyko labai greitai: ant lūpų buvo užtepta skausmo malšinamųjų, tuomet darbuotoja, kurią būtų galima apibūdinti kaip seselę-padėjėją, žurnalistę pristatė garsiajai slaugytojai.
Praktikos turiu daug, tikriausiai nepameluosiu sakydama, kad pusė Lietuvos žvaigždžių lankosi šiame kabinete.
Paprašyta papasakoti šiek tiek apie save, R. Marozienė nesikuklino: „Šioje srityje dirbu daugiau kai devynerius metus, buvau viena pirmųjų, kuri pradėjo atlikti šias procedūras. Praktikos turiu daug, tikriausiai nepameluosiu sakydama, kad pusė Lietuvos žvaigždžių lankosi šiame kabinete. Ta pati Daina Bosas, kuri savo veido niekam nepatiki.“
Toliau pokalbis pakrypo apie tai, kokį kiekį hialurono reikėtų leisti pirmą kartą, ir žurnalistė buvo palydėta į procedūrinę kėdę. Svarbu tai, kad kabinete, be R. Marozienės, nebuvo daugiau nieko, tik jau minėta seselė, kuri procedūros metu nuo lūpų vis valė kraują. Jokio gydytojo, kuris pagal sklandančius gandus turėtų prižiūrėti slaugytoją injekcijos atlikimo metu, nesimatė. Jo neatsirado ir baigus procedūrą.
Dirba nelegaliai
Būtent šis vizitas ir demaskavo garsios specialistės gudravimą. Vėlesniame pokalbyje R. Marozienė buvo paklausta, ar slaugytojos licencija jai leidžia atlikti hialurono, botulino injekcijas.
Paprašius patikslinti, ką reiškia pasakymas „su gydytojais“, specialistė laikėsi savo: „Tikrai galiu dirbdama klinikoje su gydytojais. Dirbdama šalia gydytojo tu gali atlikti daugumą procedūrų, kurios galbūt vienam pačiam nėra pagal normą, bet kartu viskas galima.“
VASPVT direktoriaus pavaduotoja R. Vaitkevičienė šiuo klausimu buvo dar kategoriškesnė – visas šis sukurtas įvaizdis, kad slaugytojos gali atlikti įvairias injekcijas su gydytojo priežiūra, grynas mitas.
„Tai įstatymo interpretacija sau palankia linkme. Esmė paprasta: įstatyme nurodoma, kad slaugytoja gali suleisti tam tikrus medikamentus, paskirtus gydytojo. Tačiau tik dirbdama ligoninėje. Kai veikla persikelia į grožio sritį, sveikatos priežiūros įstaigas, joks injekcijų atlikimas estetiniais ir korekciniais tikslais negalimas“, – gandus išsklaidė pašnekovė.
Paprastai kalbant: pagal galiojančias kvalifikacijos normas, Lietuvoje slaugytojai autonomiškai (t.y. savo sprendimu) neturi teisės teikti raukšlių gydymo, odos tūrio atkūrimo arba odos kokybės gerinimo invazinių paslaugų, bet patį veiksmą, vaistų suleidimą, gydytojui paskyrus, atlikti gali.
Peržvelgus Lietuvos medicinos normas, kuriomis privalo vadovautis bendrosios praktikos slaugytojas, įstatyme net aiškiai nurodoma, kokius konkrečiai medikamentus pacientui būtinosios pagalbos atveju gali skirti slaugytojas. Tarp jų hialurono ir botulino priemonių nėra.
Iš to galima daryti prielaidą, kad, sukūrusi prestižinės klinikos įvaizdį, R. Marozienė daugybę metų injekcijas atlieka nelegaliai.
Dar daugiau įtarimų
Negana to, klausimų kelia ir pačios „Sculptos“ veiklos organizavimo teisėtumas. Kaip jau minėta, anksčiau ši klinika buvo įsikūrusi Sporto g. Būtent šiuo adresu, kaip informavo VASPVT, klinikai buvo išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, suteikianti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Tačiau visai neseniai, kaip galima matyti iš „Sculptos“ internetiniame puslapyje pateiktos informacijos, klinika sveikatos priežiūros paslaugas pradėjo teikti adresu Karaliaus Mindaugo pr. 35.
„Sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose Akreditavimo tarnybos išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Sveikatos sistemos įstatymas nustato, kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta“, – griežtai raglamentuotą veiklą pabrėžė R. Vaitkevičienė.
Tačiau viešai prieinamoje sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje naujo Karaliaus Mindaugo prospekto adreso nėra. Peršasi išvada, kad „Sculpta“ šiuo metu savo paslaugas teikia neteisėtai. Tai liudija ir visai neseniai feisbuke atsiradę vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip R. Marozienė atlieka injekcijas jau naujoje vietoje. Be to, ši specialistė net reklamuojasi kviesdama į individualius ir grupinius injekcijų mokymus.
Nelauktas dėmesys
Tyrimo metu bendrauta su daugeliu atsakingų institucijų. Informacija apie R. Marozienės ir klinikos „Sculpta“ veiklą perduota VASPVT. Šios atstovai pabrėžė, kad į Akreditavimo tarnybą žmonės kreipiasi dėl nekokybiškai atliktų medicininių grožio procedūrų: hialurono rūgšties, botulino toksino injekcijų, mezoterapijos, biorevitalizacijos, lūpų putlinimo procedūrų ir kt.
„Dažnu atveju procedūras atlieka tinkamos kvalifikacijos neturintys asmenys, viršijantys savo kompetenciją. Aiškinantis, ar minėtos procedūros teikiamos neteisėtai, tikrinamos visos su tuo susijusios aplinkybės – nustatomas pacientas, kuriam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kokie dokumentai buvo pildyti jas teikiant, dėl kokių nusiskundimų pacientas kreipėsi, kokios konkrečios procedūros, kokiu tikslu ir kur buvo atliktos, ar jas atlikęs asmuo turi galiojančią licenciją ir sveikatos priežiūros specialisto spaudo numerį, t. y. teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kokioje įstaigoje minėtos paslaugos buvo suteiktos“, – detalizavo VASPVT direktoriaus pavaduotoja.
Ji akcentavo, kad už neteisėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kai jas teikia fizinis arba juridinis asmuo, neturintis tam teisės, yra taikoma administracinė atsakomybė ir gresia 600–1140 eurų bauda.
Dėl galimai nelegaliai vykdomos R. Marozienės veiklos informaciją tikrins ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Jūsų pateiktą informaciją perdavėme atsakingam VMI padaliniui, kuris įvertins galimas mokestines rizikas, susijusias su šiuo atveju“, – atsiųstame atsakyme nurodė Kauno VMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė ir dar pridėjo: „Licencijuojamų paslaugų teikimas neturint licencijos yra traktuojamas kaip neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. VMI specialistams atliekant mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus ir nustačius, kad asmuo neturi reikiamos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė skiriant baudą kartu su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimu. Asmens be licencijos gautoms pajamoms viršijus 25 tūkst. eurų, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms.“
Susidomėjo ir policija
R. Marozienės galimas aferas jau narplioja Kauno ekonominė policija.
„Dėkojame, kad suteikėte informaciją apie galimai vykdomas neteisėtas veikas. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra labiausiai saugoma vertybė ir policija visuomet skiria patį didžiausią prioritetą, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, kad užkirstų kelią tokioms veikoms“, – gražia gaida laišką pradėjo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Iškart po žurnalistų kreipimosi ekonominė policija pradėjo aplinkybių patikslinimą. Netrukus bus priimtas sprendimas, ar pradėti administracinės teisės pažeidimo, ar baudžiamąjį procesą.
„Veiklos kvalifikavimas atliekamas tik patikslinus esamas aplinkybes, gavus duomenų, kad asmens veikloje yra nusikalstamos veikos ar administracinės teisės pažeidimo požymių.
Su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai yra nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 8 skyriuje. Už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla asmuo gali būti baudžiamas iki 2 400 eurų siekiančia bauda.
Priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, asmuo dėl vertimosi neteisėta veikla gali būti baudžiamas ir pagal Baudžiamąjį kodeksą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Jei nustatoma, kad asmuo, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, jis baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nustačius, kad asmuo apgaulingai tvarkė įmonės finansinę apskaitą, jis gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“, – gresiančius nemalonumus apibendrino R. Matonis.
Gresia komplikacijos
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad visos mezoterapinės, biorevitalizacijos ar kitos invazinės medicinos procedūros, kurių metu naudojama adata, siūlas, implantas, skalpelis, kaip ir visur Europoje, turi būti priskiriamos tik gydytojo kompetencijai.
Kaip leidiniui yra teigusi gydytoja dermatovenerologė Lietuvos dermatovenerologų draugijos (LDVD) valdybos narė Indrė Šaferienė, netinkamai atlikus šias procedūras, gali kilti komplikacijų, o injekcijas atlikęs specialistas turėtų mokėti jas gydyti.
Putlinant lūpas, užpildant raukšles, atkuriant odos stangrumą, į giliuosius odos sluoksnius, paodį suleidžiamas hialurono rūgšties ar kitoks implantas, išliekantis nuo devynių mėnesių iki 1,5–2 metų, chirurginiai tirpūs siūlai žmogaus organizme išlieka 4–6 mėn., o jų sukelti randiniai pokyčiai – ir ilgiau.
Nerimą kelia tai, kad šios invazinės medicinos procedūros neretai atliekamos ne medicinos įstaigose, nesilaikant sterilumo, kvalifikacinių reikalavimų, siekiant tik materialinės gerovės, o tai prieštarauja ne tik medicinos etikai, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymams, Europos standarto ir Europos Komisijos rekomendacijoms ir pacientų saugos reikalavimams.
Ilgus metus piktnaudžiauti, be saiko atlikti grožio injekcijas gali būti pavojinga: atsiranda lėtinių limfotakos, kraujotakos pakitimų, gali susiformuoti poodinių randų, atsirasti kietų mazginių darinių, infekcijų, nervų ar raumens pažeidimų, odos, paodžio ir giliųjų audinių pokyčių, po kurių gali blogai gyti žaizdos, atsirasti jungiamojo audinio pokyčių. Minėtos injekcijos nėra sprendimas visiems senėjimo požymiams panaikinti, o jų padauginus ir neatsakingai jas atliekant bus tik komiškesni veidai.
Žymioji slaugytoja: jums draudžiu rašyti
„Kauno diena“ po atlikto tyrimo susisiekė ir su pačia R. Maroziene. Pokalbis su specialiste buvo trumpas, nes, sulaukusi nepatogių klausimų, ji nusprendė nebeatsakyti.
Garsios klinikos vadovė patvirtino, kad atlieka injekcijas, tačiau sutriko pokalbiui pasisukus apie licenciją ir jos vykdomos veiklos legalumą.
„Dirbant šalia gydytojo galima atlikti daugumą procedūrų“, – sakė ji užtikrintai.
Pokalbis pasiekė kulminaciją, kai R. Marozienė išgirdo, kad jos transliuojama informacija yra priešinga institucijų pateiktai – atlikdama injekcijas, ji pažeidžia įstatymą.
„Kur jūs šitą tyrimą naudosite? Publikuoti nieko neleidžiu, ką kalbu“, – jau kitokiu tonu pokalbį tęsė žinoma garsių moterų gražintoja.
Tuomet pašnekovei kelis kartus teko priminti pokalbio tikslą, tačiau, užuot atsakiusi į tolesnius klausimus, R. Marozienė vieną po kito žėrė juos pati ir net nevengė įsakomųjų teiginių.
„Kam jūs viso to klausiate? Kur jūs viską naudosite? Aš ne viešas asmuo ir draudžiu jums mane viešinti“ – be perstojo bėrė specialistė, kuriai teko paaiškinti, kad leidimo publikuoti šį straipsnį niekas neprašo. Teko aiškinti ir tai, kad jai suteikiama galimybė kalbėti, nes žurnalistai laikosi objektyvumo principo ir išklauso visas suinteresuotąsias puses. Tačiau ir tai R. Marozienės neįtikino.
„Tai jūs apie mane norite rašyti straipsnį? Juk slaugytojai daro injekcijas visose klinikose, tai jūs norite rašyti konkrečiai tik apie mane? Jūs negalite apie mane rašyti be mano sutikimo“, – kaip užsukta kartojo pašnekovė ir nusprendė į žurnalistės klausimus daugiau neatsakinėti.
Kas ir kur gali atlikti grožio injekcijas?
Vieta. Grožio injekcijos gali būti atliekamos tik licenciją teikti dermatologijos ir plastinės chirurgijos paslaugas turinčiose medicinos įstaigose. Tai gali būti dermatologijos, plastinės chirurgijos, lazerinės dermatologijos, grožio, estetikos ar estetinės medicinos klinika, bet ne grožio salonas.
Specialybė. Šias procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas, plastikos chirurgas ar kitas gydytojas, turintis įstatymų numatyta tvarka patvirtintą atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją.
Licencija. Ar žmogus turi gydytojo licenciją, galima patikrinti VASPVT interneto svetainėje adresu vaspvt.gov.lt pateikiamuose sveikatos priežiūros specialistams išduodamų licencijų sąrašuose.
Visą tekstą skaitykite – „Kauno dienoje“.
