Praėjus 1500 metų Vatikanas nusprendė atnaujinti septynių mirtinų nuodėmių sąrašą. Kaip rašo dienraštis „The Times“, sekmadienį atnaujintos nuodėmės buvo išvardintos Vatikano laikraštyje „L'Osservatore Romano“.
Ta pačia proga popiežius Benediktas XVI išreiškė apgailestavimą dėl „nuodėmės jausmo susilpnėjimo“ šiuolaikiniame „supasaulietintame pasaulyje“ ir papriekaištavo, kad vis mažiau katalikų eina išpažinties.
Katalikų bažnyčioje nuodėmės skirstomos į kelias rūšis: atleistinas, mažiau rimtas ir mirtinas – tas, po kurių sielai gresia amžinas prakeikimas, jeigu žmogus miršta, negavęs jų atleidimo.
Pirmą kartą šių nuodėmių sąrašą paminėjo popiežius šventasis Grigalius I-asis VI amžiuje:
1. Godumas
2. Puikybė
3. Apsirijimas
4. Pavydas
5. Kerštas
6. Gašlumas
7. Tingumas
Šis sąrašas ypač išpopuliarėjo viduramžiais, kai Dantė parašė „Dieviškąją komediją“.
Septynių nuodėmių priešprieša yra septynios dorybės:
1. Nuolankumas
2. Dosnumas
3. Skaistumas
4. Romumas
5. Meilingumas
6. Saikingumas
7. Uolumas
Vyskupas Gianfranco Girotti, apaštališkojo penitenciarijaus (Bažnyčios tribunolo) vadovas, po savaitinio seminaro, skirto šv. Velykoms, pareiškė, kad 60 procentų Italijos katalikų nebeatlieka išpažinties. Jis pasakė, kad kunigams reikia galvoti „apie naujas nuodėmes, atsiradusias žmonijos horizonte dėl globalizacijos“. Ir jei anksčiau nuodėmė buvo asmeninė problema, tai šiandien ji iššaukia „visuomeninį rezonansą“.
„Jūs žeidžiate Dievą ne tik tuomet, kai vagiate, piktžodžiaujate ar geidžiate svetimos žmonos, bet ir kai naikinate gamtą, atliekate abejotinus moralės atžvilgiu eksperimentus, genetiškai manipuliuojate DNR arba embrionais“, sakė vyskupas.
Jis taip pat pabrėžė, kad prie mirtinų nuodėmių yra priskiriami ir narkotikai bei socialinis neteisingumas, dėl kurio atsiranda skurdas, o „nedaugelis susikrauna perteklinį turtą“.
Vyskupas sakė, kad Vatikanas nemažina savo dėmesio ir anksčiau įvardintoms mirtinoms nuodėmėms – abortams, „kurie pažeidžia moterų teises“ ir pedofilijai, nuodėmei, pakirtusiai dalį kunigų ir „atskleidusiai žmogiškąsias ir institucines Bažnyčios silpnybes“.
