Kaip teigia naujos biografinės studijos „Van Gogas: Gyvenimas“ autoriai, žymus tapytojas Vincentas Van Gogas savo gyvenimo neužbaigė savižudybe. „Bbc.co.uk“ informuoja, jog priešingai nei iki šiol buvo priimta manyti, garsusis dailininkas buvo atsitiktinai nušautas dviejų sugedusiu šaunamuoju ginklu bežaidžiančių berniūkščių.
Knygos „Van Gogas: Gyvenimas“ autoriai Stevenas Naifeh ir Gregory White Smithas savo atradimą padarė po dešimtmetį trukusių nuoseklių ir gilių tyrimų. Van Gogo muziejus Amsterdame pavadino šią naujieną pribloškiančia ir intriguojančia. Visgi muziejaus kuratorius Leo Jansenas mano, jog kol kas reikėtų susilaikyti nuo skubių išvadų darymo, nes dar liko pakankamai daug neatsakytų klausimų. „Visgi šie teiginiai turėtų paskatinti naujas diskusijas apie tapytojo gyvenimą“, - pabrėžė Jansenas.
Van Gogas mirė 1890 metais Prancūzijoje. Tuo metu jam buvo 37 metai. Iki šiol buvo manoma, jog olandų genijus savo gyvenimą užbaigė savižudybe, kuomet tapydamas kviečių lauke save persišovė, o vėliau grįžęs į namus numirė. Visgi naujosios knygos autoriai teigia, kad Van Gogas į kviečių lauką patraukė tikrai ne todėl, jog planavo nusižudyti. Mokslinėje studijoje yra pateikiamos įžvalgos, jog Van Gogą greičiausiai pašovė du kviečių lauke žaidę berniukai. Norėdamas apsaugoti vaikus, Van Gogas atsakomybę už šią netikėtą nelaimę prisiėmė pats.
Tokią Van Gogo gyvenimo pabaigos versiją jau žymiai anksčiau buvo išdėstęs Johnas Rewaldas. Rewaldas ketvirtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje pats lankėsi Prancūzijos miestelyje, kuriame paskutines dienas praleido olandų tapytojas. Įtarimus apie kitokią Van Gogo mirties priežastį sustiprino ir tai, jog kulka Van Gogą pervėrė keistai įstrižu kampu. Anot ekspertų, savižudybės atveju labiau tikėtina, jog kulka kūną būtų skrodusi tiesia trajektorija.
Anot knygos autorių, Van Gogas greičiausiai buvo sužeistas dviejų kaubojus žaidžiančių berniukų. Šie berniukai turėjo sugedusį šautuvą ir, kaip yra teigiama, tuo metu galėjo girtauti kartu su dailininku. Kita vertus, manytina, kad tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas. „Lauke buvo trys apgirtę žmonės, du iš jų buvo vaikai, žaidžiantys su ginklu. Vargu ar berniukai iš tiesų norėjo specialiai nušauti Van Gogą“, - savo įvykių versiją aiškino knygos autoriai. Nors pats tapytojas ir nepasižymėjo didesniu polinkiu į savidestrukciją, bet sužalotas jis nesiėmė jokių veiksmų bei ramiai pasitiko savo mirtį. „Toks ramus susitaikymas su savo mirtimi turbūt buvo nulemtas to, jog Vincentas jautėsi didele našta savo mylimam broliui. Jo brolis Theo finansiškai išlaikė Vincentą, kurio paveikslų tuo metu visiškai niekas nepirkdavo“, - pasakojo Gregory White Smithas.
Naujojoje knygoje taip pat pateikiama daugiau įdomių Van Gogų asmeninio gyvenimo detalių. Yra teigiama, kad Van Gogo šeima visais būdais stengėsi įkišti dailininką į psichiškai neįgalių žmonių prieglaudą. Be to, Van Gogas tiesiog neapkentė savo tėvo, tad jis ne kartą buvo kaltinamas jo nužudymu. Knygoje taip pat pasakojama, jog nestabili tapytojo psichinė būklė greičiausiai buvo nulemta jo epilepsijos. Anot knygos autorių, jų veikalas turėtų leisti geriau suprasti keistą olandų genijaus gyvenimą ir iš naujo įvertinti jo kūrybinį palikimą.
