Jei ne pasiryžimas ir mamos paskatos, ko gero, mergina niekada nebūtų pagalvojusi, kad smuikas – tai instrumentas, kuris jai tinka ir kuriuo ji gros orkestre.
Vytaute, kaip susipažinai su muzika?
Kaip muzikantę mane atrado darželio muzikos mokytoja. Visuomet būdavau aktyvi: daug dainuodavau, šokdavau. Ji mane pastebėjo ir pradėjo ruošti kaip mažąją dainininkę. Dažnai atskirai nuo kitų vaikų mokė įvairių dainų. Jau vėliau mama mane užrašė į muzikos mokyklą.
O pati į muzikos mokyklą ar norėjai?
Iš tiesų labiau norėjo mama. Pati norėjau groti pianinu, bet nebebuvo laisvų vietų, todėl teko eiti mokytis groti smuiku.
Bet prieš tai juk nė kiek nebuvai susijusi su smuiku?..
Nebuvau. Tiesiog mane pastebėjo viena mokytoja ir pasakė: „Šitai mergaitei tiktų groti smuiku“. Tiesa, siūlė dar ir kankles, bet jos visai nedomino.
Pirmieji metai buvo sudėtingi, į muzikos mokyklą eidavau nenorom.
Taip nepatiko smuikas?
Taip. Norėjau groti pianinu ir niekuo daugiau. Nuo smuiko stygų labai skaudėdavo pirštus, prisitrindavau pūslių. Bet vėliau kažkokiu būdu visgi prisirišau...
Kaip pavyko prisiversti?
Mama labiausiai skatino. Ji manimi tikėjo ir matė, kad tikrai galiu groti ir dainuoti.
Dainavimas ir grojimas pianinu tęsėsi?
Dainavau visada. Pianiną pasirinkau kaip antrą instrumentą, bet kuo toliau, tuo labiau man jis nepatiko.
Paradoksas!
Taip, pamažu pianinu apskritai nustojau groti...
Tai kaip šiuo metu esi susijusi su muzika?
Smuiku groju Alytaus simfoniniame orkestre „Svajonė“. Na, o dainuoju dabar tik dėl savęs, pavyzdžiui, mokykloje.
Šiemet nutarei sudalyvauti asociacijos AGATA rengiamoje jaunimo meistriškumo stovykloje...
Taip, pažįstamas rekomendavo. Pati dvejojau, žinojau, kad nesu iš tų, kuri turėčiau didelių pasiekimų ar laimėjimų. Bet užpildžiau anketą, nusiunčiau savo dainavimo įrašą. Nesitikėjau, bet vis dėlto buvau pakviesta į atranką. Atvažiavau turėdama idėjų.
Idėjų? Pati kažką sukūrei?
Taip. Reikėjo atvežti savo kūrybos dainą. Negalėjau atvykti tuščiomis, todėl važiuodama autobusu sukūriau dainą. Kūrinys patiko vadovui. Kartu su savo stovyklos būriu pritaikėme muziką, ritmą... ir ši daina nuskambės stovykloje!
Kūrinys, gimęs autobuse, buvo pirmas Tavo kūrybos vaisius?
Rimtas – tikrai pirmas. Nesu kūrėja... Nežinau, kažkaip pavyko, žiūrint pro autobuso langą.
Ar žinojai, kad stovyklos, kuri šiais metais vyks Dzūkijoje, sumanytojas Aras Žvirblys Tave vadina šių metų stovyklos „šeimininke“? Mat pati esi dzūkė.
Man labai didelė garbė, kad manimi pasitiki ir galiu kažkuo padėti. Stovykla šiais metais vyks mano krašte, tad galiu padėti suprasti, kas dainuojama vienoje ar kitoje dainoje – juk šįmet stovyklos tema bus dzūkų tarmė.
Ko tikiesi iš dalyvavimo stovykloje?
Visų pirma, tikiuosi sutikti bendraminčių, taip pat įgyti patirties. Manau, kad tai bus geriausias laikas. Man tai didelis spyris į priekį!
Esu girdėjusi, kad muzika – ne vienintelis Tavo pomėgis.
Taip, dar užsiimu lengvąja atletika – bėgioju trumpas distancijas.
Ką gali suteikti muzika, ko niekada nesuteiks sportas?
Muzika suteikia atsipalaidavimą, o sportas – įtampą.
Tarsi kompensuoja vienas kitą?
Taip. Sportas suteikia adrenalino, o muzika padeda nusiraminti.
Ateityje žadi rinktis muziką, sportą ar apskritai kažką kita?
Muzika ir sportas – laisvalaikio praleidimo būdas. Nemanau, kad galėčiau pragyventi tik su vienu ar kitu. Turiu svajonių, minčių, ko norėčiau mokytis toliau, bet dar yra laiko, šimtą kartų galiu apsigalvoti.
Ką gali žinoti, gal tikrai būsiu muzikantė...
