Anot trenerės Erikos Vaitkutės, fizinė veikla bei sportas yra vieni reikšmingiausių faktorių stiprinti imuninę, nervinę sistemą. „Sportuojantys žmonės rečiau serga, geriau miega, jų nuotaika geresnė. Sportas išties gali pagerinti gyvenimo kokybę“, – įsitikinusi trenerė, rašo pranešime spaudai.
Sportui skirti bent 150 minučių per savaitę
Šiuo laikotarpiu, kai žmonių judėjimas yra suvaržytas, svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo savo kasdieninėje veikloje – anot trenerės, tam reikėtų skirti bent 150 minučių per savaitę.
„Norint palaikyti fizinį aktyvumą, per savaitę reikėtų turėti 3-4 vidutinio intensyvumo treniruotes po 30-40 minučių. Pradedantiesiems rekomenduočiau žemo arba vidutinio intensyvumo, trumpo pobūdžio treniruotes, kurių metu galima geriau pažinti savo kūną bei išmokti atlikti bazinius pratimus, koncentruojantis į didžiąsias raumenų grupes“, – pristato E. Vaitkutė.
Sportuojantiems namuose ji siūlo pasirūpinti reikalinga įranga. Kardiotreniruotėms tiks šokdynė, jėgos pratimams pasitarnaus giros, svareliai, svoriniai kamuoliai ar liemenės. Gimnastikos kilimėlis pravers darant apšilimą ar atliekant tempimo pratimus, o viso kūno treniruotę galima atlikti su įvairaus tamprumo pasipriešinimo gumomis, elastinėmis juostomis ar gimnastikos kamuoliais. Prisitraukimų skersiniai bei atsispaudimų rankenos padės palaikyti gerą fizinę formą visus metus.
Stiprinti visą kūną
E. Vaitkutė pataria pratimus atlikti tiek apatinei, tiek viršutinei kūno daliai bei taip treniruoti visas raumenų grupes. „Apatinės kūno dalies treniruotėms tiks pasistiebimai, siauri ir platūs pritūpimai, įtūpstai vietoje, žengiant žingsnį pirmyn arba atgal. Šiems pratimams atlikti puikiai tiks pasipriešinimo gumos arba svareliai“, – rekomenduoja trenerė.
Viršutinės kūno dalies raumenis treniruoti padės pratimai, skirti kiekvienai raumenų grupei individualiai.
„Stiprinti rankas galime atlikdami lenkimo, tiesimo ir mostų pratimus su svareliais, stiprinti krūtinę padeda nuo žemės arba kėdės daromi atsispaudimai. Nugaros raumenis treniruosite atlikdami traukimo pratimus su pasipriešinimo gumomis. Juosmens stiprinimui siūlau rinktis vieną iš populiariausių pratimų – vadinamąją „lentą“, – vardija E. Vaitkutė.
Svarbu – neperdegti
Trenerė įvardija dažniausią klaidą, kurią daro sportuojantys. Anot jos, tai – per intensyvios, netinkančios treniruotės.
„Sportas žmogaus kūną veikia kaip streso faktorius: jeigu streso per daug, jis daro žalą mūsų kūnui. Labai svarbu, kad kiekvienas sportuojantis sugebėtų tinkamai susidėlioti savo treniruočių tvarkaraštį. Dažnas renkasi 2-3, o kartais ir 5 aukšto intensyvumo treniruotes iš eilės, kurios ilgainiui, kaip pastebime, neduoda jokių rezultatų, o kartais rezultatai tik blogėja. Todėl itin svarbu nepamiršti poilsio dienų“, – pabrėžia E. Vaitkutė.
Anot ekspertės, norint siekti geresnių rezultatų, būtina atsigauti po treniruotės. O jeigu nesinori tiesiog ilsėtis, kitą dieną po intensyvios treniruotės galima rinktis atstatomąją treniruotę: jogą, pilatesą ar kalanetiką.
Kaip atrasti motyvacijos?
Vienas iš dažniausiai trenerės girdimų klausimų – kaip neprarasti motyvacijos sportuoti bei ką daryti, kai užklumpa tinginys.
„Motyvacijos nebuvimas ar tingulys yra natūrali žmogaus būsena, kurią retkarčiais jaučiame visi. Nuo to niekur nepabėgsi. Svarbiausia sportuojant – disciplina, reguliarumas. Tai yra kur kas stipriau už bet kokią motyvaciją. Kai tai supranti, net ir pačią tingiausią dieną sugebi būti fiziškai aktyvus“, – akcentuoja E. Vaitkutė.
Pasak prekybos tinklo atstovės Elonos Uckutės, išmanieji prietaisai taip pat gali motyvuoti fizinei veiklai: „Išmaniųjų laikrodžių, apyrankių paklausa rodo, kad klientai sportuoja apgalvodami, stebėdami pažangą, matuodami savo pasiekimus ir protingai siekdami tikslo. Mėgstamos muzikos ar audio knygos klausymas taip pat maloniau nuteikia sportinei veiklai, todėl belaidžių ausinių ir nešiojamųjų kolonėlių pardavimų augimą siejame ne tik su mada, bet, tikime, ir su populiarėjančia sveika gyvensena“.
