Faktas, kad garsiausi tironai istorijoje vis dėlto turėjo minkštąją pusę, kurią slėpė nuo visų, iš tikrųjų padaro juos dar blogesnius. Jei vis tik girdėjo sąžinės balsą, jie sąmoningai pasirinko į jį nereaguoti. Taigi, listverse.com siūlo paskaityti apie šiuos diktatorius...
10. Adolfas Hitleris
Adolfo Hitlerio tikrai nereikia pristatyti. Jis laikomas blogiausiu žmogumi moderniaisiais laikais. Tačiau kalbama, kad jis labai gražiai elgėsi su moteriškos lyties personalu, o su žmona Eva Brown kartu nusižudė. Žinoma, kad A. Hitleris bandė patekti į menų mokyklą, tačiau jo kandidatūra buvo atmesta. Galima tik pasvajoti, kaip atrodytų pasaulis, jei jį būtų priėmę ir jis būtų neatsisakęs svajonės tapti menininku.
9. Fidelis Castro
Fidelis Castro – buvęs Kubos diktatorius, žinomas dėl savo brutalumo valdant šalį. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, JAV, jo žiaurumus išpučia, F. Castro pasirinkti valdymo metodai tikrai nesukūrė jam gero žmogaus įvaizdžio. Pradėjęs valdyti su geriausiais ketinimais padėti Kubai ir atsikratyti korumpuoto režimo, vėliau jis nužudė daugybę žmonių net be teismo. Tada ėmė kurti savo paties režimą ir nepakentė jokio pasipriešinimo, kol galiausiai tapo panašus į monstrą, kurį pirma norėjo sunaikinti.
Nors F. Castro‘as nuėjo per toli, jis visuomet entuziastingai tikėjo kova su imperializmu ir diskriminacija. Vėliau jis gailėjosi, kad pasirinko būtent tokį valdymo būdą, ypač savo revoliucijos pradžioje. Jis niekada neketino valdyti pasitelkęs ginklus ir tikėjo, kad karas tėra priemonė, o ne tikslas pats savaime. Tačiau visas kilnias mintis jis pamiršo tuomet, kai pajuto galią.
8. Mao Tse-tungas
Mao‘as Tse-tungas buvo Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjas ir revoliucionierius, tiesiogiai atsakingas už tai, kokia Kinija yra dabar. Daugeliu atžvilgiu be jo Kinija nebūtų tiek pasiekusi, tačiau jo pasirinkti metodai buvo nepateisinamai žiaurūs.
Savo valdymo laikotarpiu jis nepakęsdavo nė mažiausio pasipriešinimo ir, teigiama, nužudė šimtus tūkstančių žmonių. Jis tikėjo, kad reikia kovoti su imperializmu ir tai darė praliedamas labai daug kraujo.
Tačiau per visą gyvenimą Mao labai mėgo rašyti poeziją ir, teigiama, buvo romantiškas poetas. Galbūt jo kūriniai ir nėra laikomi geriausiu kinų poezijos pavyzdžiu, tačiau pripažįstami tikrai vertais dėmesio.
7. Augusto Pinochetas
Augusto Pinochetas buvo Čilės diktatorius beveik du dešimtmečius ir per tą laiką nužudė ir nukankino tūkstančius žmonių. Tačiau vaikystėje jis buvo labai jautrus vaikas, bijantis vandens ir teatre judančių paveikslėlių. Jo vaikystės aprašymai buvo labai sentimentalūs ir rodė, kaip aiškiai jis prisiminė tuos laikus. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį tolesnį jo asmenybės virsmą, bet jo istorija yra įrodymas, kad žiaurūs lyderiai nebūtinai susiformuoja dėl prasto ar žiauraus auklėjimo. Kai kurie asmenys sprendimą tapti monstru sąmoningai priima vėliau.
6. Robertas Mugabe‘as
Robertas Mugabe‘as, kalbant diplomatiškai, yra labai kontroversiška asmenybė. Iš pradžių jo tikslai buvo labai aiškūs: kadangi Zimbabvė ir didžioji Afrikos dalis buvo valdomos baltųjų kolonistų, kurie sudarė mažumą, bet buvo sukaupę didžiąją dalį turtų, į valdžią atėjęs R. Mugabe‘as stengėsi užbaigti šią priespaudą. Didžiausia problema buvo jo pasirinkti problemos sprendimo metodai.
Jis atėmė žemę iš žemvaldžių, padarė didžiulę žalą žemės ūkiui ir netiesiogiai prisidėjo prie dešimčių tūkstančių mirčių kiekvienais metais. Jis yra pasakęs, kad tie, kurie nesutinka su jo išvadavimo planais jau geriau mirtų iš bado, nes šaliai tokių nereikia. Nepaisant žiaurumo jis vis dėlto žmogus. Davidas Coltartas, kurį kadaise persekiojo R. Mugabe‘as, dabar dirba valdžioje kartu su pačiu R. Mugabe‘u ir Tsvangirai. Jis teigė, kad nepaisant praeities ir R. Mugabe‘o požiūrio į jį kaip į priešą, lyderis jam parodė savo žmogiškąją pusę.
R. Mugabe‘as išreiškė susirūpinimą, kai buvo sužeista D. Coltarto dukra ir stengėsi užtikrinti, kad jai būtų suteikta visa reikiama medicininė pagalba. Lyderis taip pat labai palaikė D. Coltartą, kai mirė jo žmona, tad vyras tiki, kad tai neapsimestinis lyderio elgesys.
5. Francisco Franco
Francisco Franco buvo neįtikėtinai brutalus Ispanijos diktatorius. Jis žinomas dėl masinių priešų egzekucijų viešose vietose, kurias papildydavo dainos ir šokiai. Jo kariams būdavo įsakyta priešų ausis ir nosis nešti ant šautuvų rankenų per visą miestą. Tikima, kad jis išžudė šimtus tūkstančių savo paties žmonių ir nesibodėjo naudoti jokių priemonių, įskaitant ir garrote – ypač baisų smaugimo būdą.
Po mirties buvo rasta daug jo nutapytų paveikslų, kurie pripažinti labai detaliais ir puikiais mėgėjo darbais. Jo anūkas knygoje pasakoja, kad senelis buvo dėmesingas ir mylintis, turėjo švelniąją pusę. Tapymui jis skirdavo daug laiko, nes tai jam padėdavo sumažinti stresą. Galbūt, priešingai nei A. Hitlerio atveju, F. Franco galėjo būti priimtas į menų mokyklą, tuomet Ispanijos niekada nebūtų valdęs toks žiaurus diktatorius.
4. Polas Potas
Polas Potas – Kambodžos recoliucionierius, labiausiai žinomas dėl beveik ketvirtadalio tuometinių Kambodžos gyventojų genocido (virš 2 milijonų žmonių). Tokį aukų skaičių jis pasiekė žudydamas, marindamas badu, užkrėsdamas ligomis ir kankindamas. Iki pat mirties P. Potas tikėjo, kad tai, ką darė, buvo būtina siekiant apsaugoti Kambodžą nuo vietnamiečių, bet pripažino padaręs klaidų.
Prieš įvesdamas šį teroro režimą, P. Potas dėstė universitete ir buvo mylimas studentų. Tais laikais jis daug kalbėjo apie gerumą (ypač revoliucijos kontekste) ir tikėjo, kad kiekvienas turi save įsivaizduoti vargingiausiojo padėtyje. Bet jo užsidegimas daryti tai, ką jis manė esant būtina, paskatino įvykdyti daug protu nesuvokiamų nusikaltimų.
3. Muammaras Qaddafis
Muammaras Qaddafis sulaukė daug dėmesio visame pasaulyje, kai Libijos gyventojai sukilo prieš jo tironišką valdžią. Neapykanta jam buvo tokia stipri, kad galiausiai jį sugavę sukilėliai nužudė buvusį vadą tiesiog gatvėje, nors jis ir maldavo pasigailėti. Tai buvo diktatorius, geležiniu kumščiu valdęs šalį ištisus dešimtmečius. O savo šeimai jis buvo neįtikėtinai dėmesingas ir atsidavęs. Jis buvo mylimas žmonos, 8 biologinių ir 2 įsivaikintų vaikų. Tai tik parodo, kad jis galėjo Libiją valdyti visiškai kitaip, nei pasirinko tai daryti. Juk tie, kurie myli savo šeimą, turėtų gerai suprasti, kad nėra nieko žiauriau nei naikinti kitų šeimas.
2. Saddamas Husseinas
Saddamas Husseinas žinomas dėl didelių žiaurumų per dešimtmečius, kuomet valdė Iraką. Visą tautą jis privertė gyventi nuolatiniame siaube ir žiauriai bausdavo kiekvieną, kuris išdrįsdavo pajuokauti apie jį ar kvestionuoti jo valdymą. Didžiausių žiaurumų laikotarpiu jis ėmėsi kruvino savo paties „Baath“ partijos valymo, o kalėjimai buvo pilni politinių kalinių. Vieną kartą jis dujomis nunuodijo visus miesto gyventojus, mat įtarė juos lojalumo praradimu – tą kartą žuvo apie 5 tūkst. žmonių ir, tikėtina, buvo sužeista dar 10 tūkst. Jis buvo toks arogantiškas, kad net suimtas reikalavo, jog į jį būtų kreipiamasi kaip į prezidentą.
O kalbant apie švelniąją pusę... Karinio kalėjimo, kur buvo nusiųstas S. Husseinas, seselė, prižiūrėjusi diktatorių, pasakojo, kad nuo savo maisto jis pasilikdavo trupinėlių, kuriais lesindavo paukščius, ir laistydavo aplink esančius augalus, kuriems reikėdavo priežiūros.
1. Josephas Stalinas
Josephas Stalinas, brutalus tironas, valdęs Rusiją Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo, pražudė milijonus savo tautiečių. Nors yra didelis klausimas, kas atsakingas už daugiau mirčių – jis ar A. Hitleris – neatrodo, kad jis būtų taip pat smerkiamas. Galbūt taip yra dėl to, kad istoriją rašo nugalėtojai (J. Stalinas buvo tarp jų – jo pagalba buvo būtina siekiant sustabdyti A. Hitlerį).
Taip pat žinoma, kad jis mėgo rašyti romantinę poeziją. Gaila, kad poezijos rašymas netapo pagrindiniu jo užsiėmimu gyvenime.
