Jau 22-ąjį kartą vyksiančiuose apdovanojimuose premiją gali tikėtis pelnyti mokslininkai, kurie „pirmiausiai priverčia žmones juoktis, o vėliau – susimąstyti“, skelbia organizatorių šūkis.
Šnobelio premijų įteikimo organizatoriai metus laiko kaupia ir skelbia pačius kvailiausius, netikėčiausius ar absurdiškiausius tyrimus ar bandymus, įvykusius moksle.
Avių vedimas labirintu, tyčinis ir netyčinis įvairiausių daiktų rijimas, saugojimasis nuo ultravioletinių spindulių užsiauginant barzdą ir netgi guminio ančiuko skraidinimas į kosmosą – šie ir kiti keisti moksliniai bandymai pretenduoja tapti šių metų premijos laimėtojais. Jie išrenkami įvairiose mokslo srityse – apdovanojimai skiriami atradimams fizikai, medicinai, biologijai, chemijai.
Pavyzdžiui, medicinos srityje gauti Šnobelio premiją pretenduoja Meksikos valstybinio universiteto mokslininkai, kurie nustatė, kad studijų stresas prisideda prie dantų ėduonies plitimo. Metus laiko jie stebėjo 73 studentus savanorius ir priėjo prie išvados, kad stresas dėl mokslų sukelia burnos džiūvimą, t.y. – organizmas išskiria mažiau seilių, o sausesnė burnos terpė tampa pirminiu stomatologinių problemų židiniu.
Biologijos srityje gauti Šnobelio premiją pretenduoja Kanzaso universiteto mokslininkas Lee Murray, kuris sugalvojo įrodyti, jog avys, kaip ir žmonės, didžioji dauguma iš prigimties yra „dešiniarankės“. Jis atliko bandymą su 309 avimis, kurias suleido į T formos labirintą ir skaičiavo, kiek avių pasuks į dešinę, o kiek – į kairę. Paaiškėjo, kad 65,7 proc. avių pasuko į dešinę, tačiau jau kitame posūkyje persigalvojo ir suko į kairę, todėl tyrimo išvados, kad avys labiau „dešiniarankės“ – abejotinos.
Tokie kvailoki ir net absurdiški bandymai pretenduoja gauti Šnobelio premijas ir iš kitų sričių. Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ – pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.
