Vis dažnesnės sausros, mūsų krašte neįprastos tropinės naktys – kai vasaros naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, trumpėjančios žiemos, mažiau dienų su neigiama temperatūra, smarkios liūtys. Tokį scenarijų Lietuvai rengia globalus klimato šiltėjimas. Naujausi tyrimai patvirtina, kad didžiausią įtaką jam daro žmogaus veikla. Tačiau nemažai lemia ir kitos priežastys.
Amerikos mokslininkai padarė svarbų atradimą, susijusį su klimato kaita. Pasirodo, kad dėl šiltėjančio klimato tirpstantys arktiniai ledynai daro Žemės paviršių tamsesnį. Žemės gebėjimas atspindėti saulės šviesą susijęs su globaliu šiltėjimu. San Diego universiteto (Kalifornija, JAV) nuomone, tirpstant arktiniams ledynams Žemės paviršius tamsėja ir daro ženklią įtaką klimato kaitai.
Mažėja baltų ledynų
Mažėjant ledynų plotui Arktikoje, planetoje daugėja tamsesnių plotų: vandens ir dirvos. Dėl to mažėja Žemės gebėjimas atspindėti saulės šviesą. Kuo labiau planeta tamsėja, tuo daugiau ji sugeria Saulės spindulių, kaip kiekvienas tamsus objektas ir taip skatina šiltėjimo procesą.
Tyrimo metu mokslininkai naudojo Arktikos stebėjimo iš NASA palydovų 1979 – 2011 metais duomenis. Paaiškėjo, kad nuo 1970-ųjų metų šis regionas pašiltėjo dviem laipsniais, o jį dengiančių ledynų plotas per tą laiką sumažėjo 40 procentų.
25 laipsniais karščiau?
Tyrimo dalyvių teigimu, jeigu paimtume visą kiekį papildomos energijos, kurią Arktika gavo pastaraisiais metais dėl ledynų tirpimo, ir paskirstytume ją tolygiai po visą Žemę, planetoje būtų 25 laipsniais karščiau, negu dėl šiltėjimo, kurį lėmė didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad Arktika sugeria 2 kartus daugiau saulės energijos, negu prognozavo ankstesni kompiuteriniai modeliai. Tačiau arktinių ledynų tirpimo situacija dar netapo negrįžtama.
Klimato kaitos kaltininkai
Tuo tarpu šių metų pradžioje NASA tyrimai įvardijo pagrindinę klimato šiltėjimo priežastį. Klimato kaitą skatina anglies dioksido ir metano išmetimai į atmosferą, tikina mokslininkai. Be to tyrėjų teigimu, klimato kaita daro įtaką ekonomikai, ypač agrarinių šalių, o žmonės dažniau griebiasi ginklų blogėjant ekonominėms sąlygoms.
Karų, ginkluotų konfliktų ir masinių neramumų kiekis iki 2050 metų gali padidėti pusantro karto, jeigu būsimos kartos nesugebės prisitaikyti prie temperatūros svyravimų geriau negu jų protėviai, teigia mokslininkai.
Klimato kaita kelia didžiulę grėsmę aplinkai, šalių ekonomikai, pačiam žmogui – tai vis labiau akivaizdūs ir mokslininkų patvirtinti faktai, kurie verčia visų šalių politikus, kitus sprendimų priėmėjus imtis konkrečių priemonių ir ryžtingai mažinti neigiamus žmogaus veiklos padarinius klimato kaitai: mažinti iškastinio kuro deginimą, reformuoti transporto sektorių, naikinti sąvartynus. Nemažai gali nuveikti ir kiekvienas eilinis žmogus taupydamas energiją buityje, rinkdamasis ekologišką transportą, rūšiuodamas atliekas.
Pagal: http://www.nasa.gov/
