Sūnų auginanti moteris neslepia, kad motinystė – didžiulis iššūkis. Tiesa, depresinių minčių po gimdymo jai padėjo ušvengti susitelkimas į kūrybą.
„Labai anksti po gimdymo grįžau prie darbų. Slogios mintys gimus sūnui tikrai buvo apėmusios. Kai pakalbėjau su moterimi, kuriai buvo nustatyta klinikinė depresija, supratau, kad jaučiausi taip pat, tik nebuvau nugrimzdusi į gylį.
Tuo metu pradėjau rašyti knygą. Pradėjau kepti sūrio pyragus, rašyti jų receptus. Matyt, susitelkiau į kūrybą ir tai mane ištraukė“, – teigė laidos viešnia.
Pati L. Rimgailė po tapimo mama moteris subūrė į bendrą motyvacinį judėjimą „gaLiu moteris“.
„Subūriau moteris pagal keturis principus, kuriuos, manau, jos įžvelgia manyje – tikėjimas ir pasitikėjimas savimi, ryžtas ir drąsa. Yra labai daug moterų, kurios užsisuka motinystės, buities rate ir nesuvokia, kaip rasti laiko sau. Kol nesusilaukiau vaiko, nesuvokiau to kaltės jausmo, kuris aplanko moterį, kai turi mažą vaiką.
Visgi juk ir pati turi savo poreikių – ir tau reikia pavalgyti, pailsėti, kartais ir su draugėmis susitikti. Bet tas kaltės jausmas, kai save pastatai į pirmą vietą... Atrodo geriau taip jaustis ir būti su vaiku ir būti nelaimingai“, – teigia ji.
Santuoka ir iššūkiai
12 metų kartu su vyru Tadu skaičiuojanti Liucina neslepia, kad jų santuokoje būta visko. Tiesa, kartu praleisti metai tikrai neprailgo.
„Sako, kad 2024 metai buvo labai karminiai – buvo daug skyrybų. O per tuos metus mane pirmą kartą aplankė jausmas, kad mano vyras – tikrai tas man skirtas žmogus. Anksčiau apie tai nebuvau susimąsčiusi, bet tik šiemet kažkaip aplankė jausmas, kad kito žmogaus tikrai nenorėčiau.
Aš manau, kad mes smagiai gyvename, neuzurpuojame vienas kito ir manau, kad mums kartu yra gera“, – tikina ji.
Visgi per kartu praleistą dešimtmetį būta visko – ir pykčių, ir nekalbadienių. Liucina neslepia, kad prieš kurį laiką jiedu su vyru atrado techniką, kaip bendrai tvarkytis su iškilusiomis konfliktinėmis situacijomis.
Tado Rimgailos žmona Liucina išdavė būdą, kaip jie susitaiko: suveikia visada
„Visada sakiau, kad labai tikiu rašymo galia. Pamenu, kažkada susipykome ir nuėjau išmiegoti pas sesę. Pradėjome susirašinėti. Visą gyvenimą buvau ta žuvis, kuri nardydavo tarp akmenukų, o Tadas kaip tik yra tas degtukas.
Kai susirašinėjome, nebuvo tų smarkiai įsiplieskiančių emocijų. Pamačiau, kad jis girdi, kad reaguoja, kad mes iš tiesų šnekamės. Ir nuo to laiko mes pradėjome vienas kitam rašyti laiškus.
Dabar Tadas sako, kad jei grįžta namo ir randa kokį popiergalį numestą, bijo, nes turbūt jo laukia kažkas...“ – juokiasi verslininkė.
Nors daugeliui desertai yra proginis ir nekasdienis dalykas, desertus gaminanti moteris tikina, kad per šventes ji mėgsta paragauti dalykų, kurių visus metus dažniausiai netenka valgyti.
„Valgau viską, o per šventes mėgstu ragauti tai, ko neragauju visus metus – ar tai silkės, ar kokie nors pyragėliai. Tradicijos yra tradicijos ir jų tikrai nekeičiame. Saldumynų per šventes būna, bet tai būna tokia vyšnia ant torto, o ne pagrindinis akcentas“, – šypteli laidos viešnia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
