Nedaug augalų savo naudingosiomis savybėmis gali prilygti svarainiams. Įvairioms ligoms gydyti naudojami ne tik vaisiai, bet ir jų sėklos, lapai.
Sulaukėme šalnų, todėl svarainiai jau turi būti nuskinti ir paruošti vartoti. Po šalnų juose sumažėja vitamino C, jie praranda aromatą ir dalį gydomųjų savybių, prasčiau laikosi.
Svarainių vaisiai pagal biologiškai veiklių medžiagų sudėtį yra vieni vertingiausių. Juose daug pektininių junginių, fruktozės, gliukozės, kalio, geležies, kalcio, fosforo, vario druskų. Visos šios medžiagos natūraliai apsaugo nuo ligų. Švieži vaisiai dėl didelio geležies kiekio vartojami anemijai gydyti, jie rekomenduojami persirgus ilgai trunkančiomis, varginančiomis ligomis, esant aukštai temperatūrai.
Citrinos rūgšties kiekiu svarainiai lenkia citrinas. Todėl dažnai vadinami lietuviškomis citrinomis.
Ypač vertingos svarainių sultys. Jas galima gerti vienas, praskiesti vandeniu ir paskaninti cukrumi ar medumi. Sultys ypač vertingos tiems, kurių organizmas nusilpęs, nes svarainiai žadina apetitą, turi daug geležies.
Svarainių vaisių ekstraktas gerina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, slopina gastroenterologinius negalavimus, yra geras vaistas dantenoms ir burnos gleivinei.
Svarainiai pasižymi sutraukiančiuoju poveikiu, todėl jų nuovirai ar švieži vaisiai liaudies medicinoje nuo seno vartojami viduriuojant ar kraujuojant. Svarainių arbata turi šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį.
Nereikėtų išmesti svarainių sėklų. Sėklose yra nemažai gleivinių ir rauginių medžiagų, riebiojo aliejaus, glikozidų ir krakmolo.
Sėklų arbata ar nuoviras – geras vaistas nuo kosulio. Nuovirui užtenka 10 g sėklų ir 1 stiklinės vandens. Virti reikia 10 min. ir gerti keletą kartų per dieną po pusę stiklinės ar visą, jei užkietėję viduriai. Jis tinka ir tuomet, kai skauda gerklę, džiūva burna. Sėklų nuoviras gerai gydo odos uždegimus, nugedimus, ją pamaitina ir atgaivina. Sėklose yra nuodingo glikozido amigdalino (suteikiančio joms silpną karčiojo migdolo kvapą), todėl jų negalima smulkinti.
Vaistams ir maistui geriausia vartoti visai prinokusius svarainius. Tuomet jie turi daugiausia įvairių medžiagų.
Svarainiai nėra sultingi. Mechaniškai spaudžiant sulčių išeiga būna apie 50 proc., todėl jas geriau gaminti sulčiapuodyje. Daugiau vertingų medžiagų būna sirupe. Nepasterizuotas svarainių sirupas aromatingesnis nei pasterizuotos sultys. Nesaldintos svarainių sultys gali pakeisti citrinos rūgštį ar actą. Svarainių aromatas švelnus, malonus, jų sultys tinka sriuboms, salotoms, arbatai, gaiviems gėrimams paskaninti. Vien iš svarainių pagaminti patiekalai būna aitrūs, todėl svarainius geriau maišyti su obuoliais, kriaušėmis, cukinijomis, moliūgais, morkomis.
Autorė Aušra Laumakė
