Gamta bunda, medžiai sužaliuoja, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis. Visa tai asocijuojasi su pavasariu. Viena pagrindinių pavasario švenčių yra Šv. Velykos. Ši šventė neturi pastovios datos. Velykos kasmet švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Dažnam Šv. Velykos asocijuojasi su margučiais, jų ridenimu bei linksmybėmis. Būtent taip ir yra, tačiau ar žinote kodėl marginame būtent margučius ir ką reiškia tam tikri raštai?
Kiaušinio ir raštų reikšmė
Jau nuo seno yra žinoma, jog kiaušinis siejamas su gyvybe bei atgimimu, o pagonių religijoje kiaušinio forma simbolizuoja kosmosą bei atsinaujinimą. Nepaprastus kiaušinius Šv. Velykų rytą mes valgome. Visų pirma, iš vakaro, šeimininkės kiaušinius dažo. Šiomis dienomis, madinga tapo naudoti įvairiausius lipdukus – prisidengiama laiko stoka, tačiau jau nuo senų senovės, mūsų močiutės kiaušinių marginimui paskirdavo gana daug laiko.
Kiekvieną kiaušinį močiutės išpuoselėdavo pačiais įvairiausiais raštais, kurdamos juos vašku ar skutinėdamos peiliuku. Kiekvienas raštas turėjo ir tebeturi savą simboliką. Eglutė simbolizuoja deivę Laimą, todėl raižydami eglutę, tęsiame šios deivės mums skirtą dalią. Kadangi lietuviai – žemdirbių tauta, tai ir raštai būdavo atitinkami, dažnas pasitaikydavęs raštas ant margučio tebėra rombelis, kuris simbolizuoja artojo žemės lopinėlį, o taškučiai esantys jame - pasėtus grūdus. Labai svarbi detalė kiaušinių marginime - apskritimas – tai saulės, amžinybės, gyvybės ir pastovumo simbolis.
Velykų bobutė
Nuo seno mažus vaikus, Šv. Velykų rytą aplankydavo Velykų bobutė, dar kitaip vadinama Velyke. Ji padalindavo vaikučiams dovanėles, dažniausiai tai būdavo saldainiai ir, žinoma, gražiai marginti margučiai. Kai kuriuose regionuose, Velykė ateidavo nakties metu, o dovanėles vaikai rasdavo būtinai ant palangės tik nubudę.
Religinė šventė
Šv. Velykos neatsiejamos nuo religijos bei tikėjimo. Iki Šv Velykų, 40 dienų trunkantis laikotarpis, vadinamas Gavėnia. Jo metu, tikintieji penktadieniais pasninkauja, šitaip apmąstydami Jėzaus Kristaus kankinimą bei nukryžiavimą. Paskutinėmis dienomis iki Šv. Velykų, bažnyčiose nevyksta mišios. Jos prasideda tik šeštadienio naktį, vadinamą velyknaktį. Jo metu einamas kryžiaus kelias, vaizduojantis Kristaus kančias. Po kančių, kuomet įvyko prisikėlimas, visa žmonija švenčia. Šv. Velykos – tai atsinaujinimo bei džiaugsmo šventė, kuri į namus turi atnešti tik gėrį ir susitaikymą, jei būta pykčių.
Velykų burtai ir žaidimai
Reikėtų nepamiršti, jog per šią šventę žmonės žaidžia pačius įvairiausius žaidimus. Velykų dieną įprasta svečiuotis ir kuo daugiau bendrauti su artimaisias, o mažiesiems dažniausiai siūloma kuo daugiau suptis sūpynėse. Buvo sakoma, jog kuo ilgiau ir stipriau supsies, tuo laimingesni bei sekmingesni metai laukią. Labai svarbu, Šv. Velykų dieną ridenti margučius. Tai dar vienas smagus žaidimas, kurio metu stengiamasi nuridenti kuo toliau ir laimėti kuo daugiau margučių. Tai sukelia daug džiaugsmo, kuris, simboliškai, visus turėtų lydėti ateinančiais metais. Taip pat, vienas iš šventės papročių, iki šių dienų yra išlikęs, jog norint namuose sulaukti skalsos bei gerovės, per Velykų pusryčius, reikia nulupti pirmą kiaušinį ir jį padalinti į tiek dalių, kiek prie stalo sėdi žmonių ir visiems po gabalėlį suvalgyti. Taip pat, iš senovės atėjęs tikėjimas, jog prieš Velykų rytą, dar saulei patekant, reikia nusiprausti šaltu vandeniu, tuomet dings visi skauduliai.
Apsivalykime
Liekant savaitei iki Šv. Velykų, dar turime laiko apmąstymams bei pasiruošimui. Tvarkydami namus, ruošdami valgius Šv. Velykų stalui, nepamirškime artimų bei brangių žmonių, nepagailėkime vienas kitam gero žodžio ar šypsenos. Būkime jautresni bei atidesni vienas kito atžvilgiu, juk kartais tik to ir tetrūksta.
Jaukaus laukimo!
Teksto autorė Gerda Zemenskaitė.