Džiaugsmingas akimirkas išgyvenantis Julius Valančauskas sutiko pasidalinti įspūdžiais su naujienų portalu tv3.lt.
Visų pirma, Juliaus ir Eglės sužadėtuvės įvyko šią vasarą.
„Viskas buvo ganėtinai paprastai. Vis šnekėdavome, kad jau toks jausmas, jog reikėtų susižadėti, nes nebėra ko laukti.
Visada žmogui gyvenime reikia kokių nors projektų, kad galėtų ties jais dirbti, ruoštis. Tad labai greitai po sužadėtuvių prasidėjo vestuvių planavimas.
Eglei patinka kažką planuoti, laukti, organizuoti, tada ji tampa gyva, tai yra jos esybė“, – pasakojo J. Valančauskas.
Tiesa, jų povestuvinė kelionė, vadinamasis medaus mėnuo, irgi su draugais. Tai praktiškai kaip antra vestuvių šventės dalis. Į Tailandą vyksta 11 žmonių.
„Kurį laiką mūsų bus 11, po to – 9, tada būsime penkiese, o galiausiai liksime savaitei tik dviese. Tailande atostogausime virš trijų savaičių“, – teigė Julius.
Vestuvėse – 80 svečių
Vestuvių planavimas, anot pašnekovo, nesukėlė didelių rūpesčių, kadangi tiek jie patys, tiek juos supantys žmonės yra iš renginių sferos.
„Visų organizacinė patirtis labai stipriai pagelbėjo. Eglė puikiai išmano apie maistą ir gėrimus, aš esu muzikantas. Buvo sklandžiau ir paprasčiau nei žmonėms, kurie nėra susiję su renginių industrija.
Dalyvavo 80-imt žmonių. Kai pradėjome galvoti apie šventę, iš pradžių mąstėme jos nedaryti, geriau važiuoti į Tailandą ir ten ką nors suorganizuoti.
Bet pakeitėme nuomonę ir pradėjome dėlioti, kokie žmonės galėtų dalyvauti. Jos buvo paprastos ir jaukios.“
Ceremonija vyko Jono Meko skersvėjyje, AP Galerijoje. Apie bažnytinę santuoką jie net nesvarstė.
„Nuo to, kas kitiems atrodo pirminis sprendimas, mums norisi bėgti. Norime įvairiau, kitoniškiau, mažiau tikėtinai. Todėl prisidėjo ir erdvės ieškojimai“, – tikino pašnekovas.
Jaunikis atskleidė, kad taip pat buvo svarbi pati data, ji padiktavo, kokią vietą jie gali gauti. Tiesa, kiek neįprasta, kad šventė vyko dieną.
„11 mėnesio, 11 dieną, 11 valandą 11 minučių. Viskas vyko geriau nei tikėjomės.
Po ceremonijos keliavome į restoraną „Gastrolės“. Nedarėme stalų, kur galima prisėsti, tik kelis stovimus staliukus.
Grojo DJ, mėgavomės jo atliekama muzika.
Viskas baigėsi tuo, kad jau 13 valandą visi ėmė nenutrūkstamai šokti taip, kad net dabar smagu prisiminti. Turėjome labai fainą dieninį vakarėlį. Nesitikėjome, kad taip gerai pavyks. Restorane buvome iki 17 valandos, o po to turėjome simbolišką pratęsimą „In Vino“ bare.“
Vestuvėse – vos viena tradicija – jaunikis ir nuotaka nematė vienas kito aprangos iki pat ceremonijos.
„Eglė norėjo parodyti, bet prašiau to nedaryti. Buvo labai faina staigmena abiem.“
Apgalvoti tinkamą stilių Eglei padėjo draugės, kolegės, ji dėvėjo šilkinę suknelę. O Juliui pagelbėjo kolegė ir nuostabi draugė Milda Metlovaitė. O dėl žiedų buvo įvairių minčių, tačiau galiausiai nusprendė parinkti klasikinį variantą.
„Ji pasirūpino visais mano kostiumo dalykais.
Žiedai – balto aukso. Gražūs ir patogūs, daugiau nežinau, ką apie juos pasakyti. Buvo galvojimų, kad reiktų išlieti pirštų antspaudus, bet galiausiai nusprendėme, kad norime, jog jie būtų subtilūs ir solidūs“, – pasakojo jaunikis.
Vienintelis dalykas, ko pora prašė, kadangi išvyksta į Tailandą, tai, kad vietoje gėlių žmonės dovanotų šampaną.
„Atsirado tokių, kurie atėjo ir su šampanu, ir su gėlėm, bet šiaip dauguma paisė šio noro. Tos gėlės papuošė tėvų ir draugų namus, tad nevysta vienos“, – šypsojosi jis.
Vedybinis gyvenimas Juliaus visiškai negąsdina: „Manau, kad žmonės supranta, kokia yra vienybė ir ar pavyks tada, kai jie pradeda kartu gyventi.
Tai yra tas svarbiausias išbandymo momentas. Abejoju, kad kažkas išlįs, kas nemaloniai nustebins ar sukels neplanuotų iššūkių. Su Egle esame ramūs ir pasitikintys.“
Tiesa, apie šeimos pagausėjimą kol kas jie per daug negalvoja.
„Viskas gyvenime turi vykti natūraliai, dabar mintyse yra džiaugsmas ir noras pasimėgauti švente, pašvęsti ir turėti gerą laiką, o šitie dalykai, aišku, kad visada yra galvoje. Bet, manau, kad ateis laikas ir bus tas, kas turi būti“, – tvirtino J. Valančauskas.
Po vestuvių Eglė pasirinko Valančauskės pavardę.
Julius ir Eglė susipažino prieš 5-erius metus
„Patys bandome prisiminti, kokia tai buvo vieta. Tai turbūt arba bare „In Vino“ arba „Youngs“. Čia buvo dvi vietos, kurias abu mėgdavome ir dažnai lankydavomės.
Sunku pasakyti, ar toks dalykas kaip meilė iš pirmo žvilgsnio iš viso egzistuoja. Gal dažniau tai gali būti susižavėjimas, o meilę užsiauginome.“
Jų istorija prasidėjo karantino metu, kai abiem buvo nelengvas laikas, nes Julius muzikantas, baigėsi visi koncertai, o Eglė dirbo viešbučių valdyme.
„Abu palikti nežinomybės griebėmės vienas už kito ir pradėjome mūsų kelionę. Iš pradžių ji nebuvo lengva, teko daug visko pereiti. Ir savo versliuką iš to pradėjome, susidūrėme su visokiais iššūkiais.
Tai mus užaugino, vienas kito jau nenustebinsime savo kokia nors bloga puse. Nes, kai tenka eiti per sunkumus, tada vienas kitą labai gerai pažįstame.
Esame tame laike, kai vienas kitu maksimaliai pasitikime, labai gerai žinome ir esame pasiruošę tokiam laimingiausiam gyvenimo etapui“, – sakė bosistas.
Muzikantas negalėtų teigti, kad kažkuris labiau iniciavo draugystę. Abu dėl to stengėsi bene vienodai.
„Iš pradžių neskubėjome, buvome atsargūs, prisileidinėjome vienas kitą pamažu. Po to buvo tas laikas, kai prasidėjo karantinas ir sakėme, kad verta pabandyti, nes po vieną bus sunku.
Norėjome pažiūrėti, kas bus, ir apsigyvenome kartu. Kai pradėjome kartu gyventi, vienas kitą pažinome ir įvyko apsišlifavimas.
Eglei, turbūt, buvo nuostaba, kad aš taip greitai pasiūliau kartu gyventi. Laiko neturime daug, tad, kaip sakoma, griebėme jautį už ragų.
Tuo metu Eglė dirbo viešbučių valdymo kompanijoje, buvo atsakinga už naujų viešbučių, „Hilton“, „Marriot“ atidarymus, prižiūrėdavo maisto ir barų reikalus, važiuodavo po Europą, juos atidarinėdavo, tikrindavo, kad viskas vyktų pagal standartus.
Kai pradėjome draugauti, šis darbas baigėsi, tada atidarėme savo įmonę „12 O‘Clock Box“, ten gaminome ekologišką maistą išsinešti tvariose dėžutėse.
Eglė buvo viso to sumanytoja ir direktorė, o aš plušau virtuvėje. Dabar kartu su Egle dirbame kūrybos namuose „Elitaz“. Eglė atsakinga už pardavimus, o aš esu muzikos redaktorius.“
Julius galvoja, kad, jeigu žmonės sako, jog pas juos santykiuose viskas kaip sviestu patepta – jie meluoja.
„Neegzistuoja tokie dalykai. Turi praeiti laiko, kol vienas su kitu apsišlifuoji. Nes labai lengva mylėti dalykus, kurie tik faini. Meilė yra tada, kai sugebi priimti žmogų tokį, koks jis yra.
Tai yra ir tam tikri netobulumai, ir dalykai, kurie nebūtinai patinka. Tam reikia laiko ir kito kelio tiesiog nėra.
Kartais būna, kad iš pradžių žmonės vaikšto su rožiniais akiniais, o vėliau įvyksta nusivylimas. Pas mus, turbūt, dabar yra tie rožiniai akiniai, kai vienas kitą labai gerai žinome, pasitikime ir esame patys geriausi draugai.
Tai susikūrėme per tuos 4-erius metus draugystės. Esame santykyje, kuris džiugina, bet tam reikėjo darbo ir laiko“, – šypsojosi neseniai vestuves atšokęs muzikantas.
