Sveikiausias mažų šuniukų maistas – kalės pienas. Kad jo užtektų, reikia pasirūpinti gera kalės mityba, kol ši laukiasi, taip pat ir po šuniavimosi.
Laktacija (pieno susidarymas ir išsiskyrimas) reikalauja iš kalės daug energijos ir maistingųjų medžiagų. Todėl šuninga kalė turi būti šeriama profesionaliu, lengvai virškinamu, bet kaloringu ėdalu.
Kalės organizmui ypač reikia kalcio, magnio ir vitamino D, kad po šuniavimosi neištiktų eklampsija – ūmus pogimdinis susirgimas, kuriam būdingi traukuliai.
Krekenos – svarbu
Kiekvienas gimęs šuniukas kuo greičiau turėtų gauti krekenų Krekenos gaminasi pirmosiomis laktacijos dienomis, jos labai reikalingos šuniukų imunitetui susiformuoti. Krekenose yra 95 proc. būtinų antikūnų, kurie užtikrina būsimą imunitetą. Pirmomis valandomis po gimimo (ne ilgiau kaip 2 paras) šuniukai sugeba pasisavinti minėtus antikūnus, o vėliau nebepasisavina.
Šėrimo režimas
Šuniukai žinda motiną daugiau kaip 20 kartų per parą. Pirmąją savaitę po gimimo patartina juos žindyti kas 3 valandas. Šiuo metu reiktų ir pratinti prie režimo. Vyresnius šuniukus galima šerti kas 4-5 valandas.
Jei kalė turi per mažai pieno, patogiausia mažylius žindyti kalės pieno pakaitalu. Jame yra visos šuniuko organizmui būtinos maistingosios medžiagos, taip pat ir apsauga nuo galimo virškinimo sutrikimo.
Ir dirbtinai maitinamus šuniukus reikia duoti kalei išlaižyti. Ji išmasažuos pilvelius, kad mažyliai lengvai šlapintųsi ir tuštintųsi. Be to, rūpestinga kalė iššvarins aplink išeinamąsias angas, išpraus snukučius ir pan. Jeigu kalė negaluoja arba yra prasta mama, šeimininkas švelniais judesiais turi išmasažuoti šuniukų pilvelius, drėgna servetėle apšluostyti ir juos „išprausti“.
Trečią gyvenimo savaitę šuniukus galima pratinti prie specialaus „Puppy“ ėdalo.
Šuniukų svoris
Gimę šuniukai sveria nuo 70 iki 700 g, tai priklauso nuo šuns veislės. Per dieną jų svoris gali padidėti 5-10 procentų. Būtina nuolat stebėti, ar pakankamai šuniukai priauga svorio. Reikia susirūpinti, jeigu šuniukas per dvi paras nepriaugo svorio. Dar didesnį šeimininkų rūpestį turi kelti mažėjantis naujagimių svoris.
Būtina sekti ir svorį, ir mažylių elgseną. Ar stipresnieji nenustumia silpnesniųjų, ar visi pakankamai pažinda, ar visi aktyvūs, kaip atrodo jų pilveliai.
Alkanų arba negaluojančių mažylių šonai būna įdubę, jie tampa vangūs. Dar blogiau, jeigu ima kristi naujagimių kūno temperatūra – šiuo atveju reikia skubios veterinarijos gydytojo pagalbos.
Autorė Audra Kvedaraitė
