Naujienų portalui tv3.lt Ieva Barboba Juozapaitytė atvirai prabilo apie gimimo dieną, prabėgusius metus bei ateities planus.
Šventinis rytas ir šeimos tradicijos
Ieva atviravo, kad gimimo dienos rytą pasitiko su šypsena veide: „Šiandien atsikeliau išskirtinai anksti, galbūt nesąmoningai norėjau, kad ši diena būtų truputį ilgesnė nei įprastos, todėl ir nuotaika buvo puiki.“
Muzikantų šeima merginą pasveikino patys pirmieji, o ir ji netrukus gražiausių žodžių palinkėjo savo tėveliams. „Mano tėveliai patys pirmieji mane pradžiugino nuostabiu sveikinimu! O aš dar vakar laukdama 00:00 val. iškart čiupau telefoną rašyti sveikinimą tėveliams“, – šyptelėjo ji.
Operos solistė pasakojo, jog jų šeima laikosi ir tam tikros tradicijos, kuri susijusi su gimtadieniais: „Viena ir pagrindinė tradicija – dėmesys vieni kitiems.“
Tęsdama kalbą apie gimtadienius, Ieva prisiminimais grįžo ir į vaikystę, kuomet ji jausdavosi it princesė. „Kaip dabar atsimenu, jog gimtadienis man buvo ypatinga šventė. Man tai buvo diena, kuomet jausdavausi, lyg princesė... Tokia leisdavo jaustis mano sesutės Vaida ir Vava, kurios nuo ryto drauge su tėveliais sukurdavo stebuklingą atmosferą. Šiek tiek gaila, jog po truputį šis jausmas pradėjo blėsti, bet tik dėl to, jog supranti, jog ši diena yra atskaitos taškas ligi kitų metų ir tas suvokimas, kaip greitai bėga, šiek tiek gąsdina. Bet ši diena svarbiausia yra ne man, o mano tėveliams, juk tai Jų meilės dėka esu geriausių tėvų vaikas! Kiekvieną kartą pagalvoju, jog tas, kuris aukštai mane labai labai myli, nes padovanojo mane nuostabiausiems tėveliams, kokie tik galėtų būti“, – šypsodamasi sakė Ieva.
Bėgantys metai ir ateities planai
Šie metai Ievai, kaip ir daugeliui kitų žmonių buvo visiškai kitokie. „Net nežinau, kaip galėčiau pasakyti, nes jausmas yra toks, jog šie metai truko dešimtmetį. Tačiau nepaisant pasaulį apniukusių sunkumų įvyko ir labai gražių dalykų, kurie praturtino mane, kaip asmenybę ir neleido pasiduoti bei siekti savo tikslų“, – atviravo pašnekovė.
Mergina neslėpė ir to, jog šiemet netrūko ir tam tikrų sunkumų bei baimių, tačiau visą tai pranyksta, kuomet pradedi tikėti šviesensiu rytojumi.
„Nuolatinė baimė, dėl artimųjų sveikatos, nežinomybė, dėl ateities, savotiškas klaustrofobijos jausmas, kuomet nematomos sienos spaudžia ir riboja laisvę, tačiau viską palengvina tikėjimas ir viltis bei suvokimas, kad dabar toks laikas, kuomet turime sukaupti visas įmanomas jėgas, išlaukti ir ruoštis nuostabaus gyvenimo žydėjiui“, – viltingai kalbėjo ji.
Nepaisant visų sunkumų, operos solistė džiaugėsi, kad turi pačius geriausius artimuosius, kurie jai padeda nepalūžti: „Mano teveliai, artimieji ir draugai. Visuomet gera remtis į tuos, kurie tave myli besąlygiškai, tuomet ir žemė tvirtesnė po kojomis atrodo.“
Baigama pokalbį apie gimimo dieną, tradiciją bei prabėgusius metus, Ieva Barboba atskleidė ir ateities planus: „Jie yra paprasti – nesustoti, tobulėti ir drąsiu žingsniu eiti savo gyvenimo keliu. Labai tikiu, kad šie metais bus daug gražesni ne tik man, bet ir visiems.“
