Moteris papasakojo visą savo istoriją.
Su vyru 10-metį nebesimylinti moteris nusprendė nebekentėti
Jau seniai jaučiuosi vieniša savo santuokoje. Su vyru esame kartu 20 metų, tačiau pastarąjį dešimtmetį tarp mūsų nebeliko jokio emocinio ar fizinio ryšio. Šie šalti ir tušti santykiai tapo mūsų kasdienybe.
Mano gyvenimas atrodo gražus iš šono – turime namą, automobilį, augintinius, leidžiame sau keliones užsienyje. Turime du laimingus vaikus ir gerą šeimos dinamiką. Tačiau su vyru, kuriam dabar 70 metų, nebeliko jokio ryšio. Turime labai mažai bendrų interesų ir vos kalbamės. Vakare kartu vakarieniaujame, žiūrime televizorių, o po to einame miegoti į atskirus miegamuosius, rašo mirror.co.uk.
Galvoju sau: „Man 51 metai. Negaliu daugiau taip gyventi.“ Ne kartą bandžiau su juo apie tai kalbėtis, paskutinį kartą – prieš mėnesį. Sakiau: „Atrodo, kad manęs visai negirdi. Aš turiu norų ir poreikių. Kai tuokėmės, neįsivaizdavau, kad viskas baigsis šitaip. Mes nesame komanda, partneriai – tik namiškiai.“
Tačiau jis lieka emociškai užsidaręs ir nenori manęs klausytis. Galbūt jis nenori keistis, o gal tiesiog negali – nežinau. Tačiau jau beveik nustojau stengtis. Jis nesupranta, kokią didžiulę depresiją man sukelia ši nesėkminga santuoka.
Kai tau sukanka 50, imi iš naujo vertinti savo gyvenimą. Suvokiau, kad man reikia kažko, kas priverstų jaustis pastebėtai, mylimai ir geidžiamai. Bijau, kad jei dar 10 metų liksiu su vyru, būdama 60 nebeturėsiu galimybės patirti tikrą ryšį.
Prieš metus nusprendžiau, kad gana. Tačiau negalėjau prisijungti prie pažinčių programėlių – ten reikia kelti savo nuotraukas, o tai man atrodė pernelyg rizikinga. Mano vyras turi suaugusių vaikų, ir vienas jų neseniai išsiskyrė. Bijojau, kad jie gali mane ten pamatyti.
Todėl „Google“ ieškojau „pažinčių susituokusiems žmonėms“ ir radau svetainę „Illegit Encounters“, kuri palengvina nesantuokinius ryšius. Pradėjau kalbėtis su vyrais ir eiti į kavos pasimatymus. Netrukus supratau, kad daugelis jų yra tokioje pačioje situacijoje kaip aš – ilgamečiai santuokiniai ryšiai be kibirkšties.
Kai kuriais atvejais chemijos tiesiog nebuvo ir mūsų keliai išsiskyrė. Tačiau vasarį sutikau žmogų, su kuriuo iškart radome bendrą kalbą. Jam 46-eri. Manau, kad mano situacija nėra išskirtinė – daugelis pasilieka santuokoje dėl vaikų arba bijo finansinių pasekmių.
Susitikau su skyrybų advokatu, bet man tai pasirodė pernelyg baugu. Slaptas romanas man tapo geriausiu sprendimu – turiu emocinį ir fizinį ryšį, tačiau nereikia drastiškai keisti savo gyvenimo.
Slėpti viską lengviau, nei galvojau. Mano mylimasis pats planuoja savo darbo grafiką, kad galėtų pabėgti, o aš dirbu ne visą darbo dieną, todėl lengva rasti laiko susitikimams. Tiesiog sakau, kad einu apsipirkti ar į sporto salę. Nors mano vyras jau išėjęs į pensiją, jis nieko neįtaria. Spėju, kad jis gali žinoti, bet, kaip ir aš, nenori griauti mūsų kasdienės dinamikos.
Kalėdos buvo sudėtingas metas – negalėjome susitikti nei Kūčių vakarą, nei Kalėdų dieną. Tačiau planuojame nakvynę viešbutyje, kad atpirktume šį laiką. Slaptas susitikimas mus abu labai džiugina, nes retai galime praleisti naktį kartu.
Dovanų vienas kitam nedovanojame, nes dalijamės banko sąskaitomis. Viešbutis ir skanus maistas yra mūsų bendras Kalėdų „siurprizas“.
Ar jaučiuosi kalta? Retkarčiais. Tačiau primenu sau: „Man to reikia.“ Tada kaltė dingsta. Tai sudėtinga situacija – jaučiu didelį emocinį ir fizinį ryšį su savo mylimuoju, tačiau dažnai lieku be artimo kontakto. Tai skausminga. Nors ir turiu du vyrus savo gyvenime, kartais atrodo, kad neturiu nė vieno.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!