Praėjus šešiolikai metų Inga savo vestuves prisimena lyg vakar. Iki vedybų Inga su Aivaru draugavo puspenktų metų, tad Aivaras I.Stumbrienei buvo pirmoji ir vienintelė meilė.
„Tai buvo be galo graži ir kupina jaudulio diena. Pamenu, visa vasara buvo labai lietinga, o mūsų vestuvių dieną švietė saulė. Buvo labai daug jaudulio, nepamenu, kada taip smarkiai jaudinausi. Bet viskas praėjo puikiai.
Pamenu, kol plaukų stilistė darė šukuoseną, o vizažistė darė makiažą, buvau visiškai rami, tačiau, kai užsidėjau suknelę širdis ėmė itin smarkiai plakti, jaudulį jaučiau iki tol, kol bažnyčioje sutikau savo vyrą“, – pasakojo moteris.
Vestuvių šventėje Aivaras Ingai įteikė nepamirštamą dovaną: „Vyras man įteikė pilną dėžutę, kurioje buvo balta, pūkuota katytė, apie kurią seniai svajojau.“
Pasak I.Stumbrienės, pora laikėsi tradicijų, tačiau įvedė ir naujovių: „Buvo ir pamergės su pabroliais, tuokėmės bažnyčioje, tuomet važiavome į civilines metrikacijos biurą. Prieš šventę tėveliai pasitiko dovanodami simbolinį šeimos židinį bei su duona ir druska. Tačiau atsisakėme piršlio, jo karimo bei kitų užstalės žaidimų. Turėjome vakaro vedėją, tad pramogų ir linksmybių ir taip netrūko.“
Vestuves pora planavo itin kruopščiai ir atsakingai: „Turėjome ir vestuvių planuotoja, tačiau daug darbų atlikome patys. Džiaugiuosi, kad viskas pavyko idealiai. Gaila, kad diena prabėgo akimirksniu.“
Moteris nieko negalėtų išskirti, visa diena, kiekvienas žingsnis, kiekviena smulkmena jai buvo ypatinga: „Visiškai nieko nekeisčiau, viskas buvo tobula.“
