Schemų ir spalvų paieškos
Renata prisimena savo pirmąją pažintį su biseriu ir nelengvą jo vėrimo pradžią. „Primenančias gyvas gėles ir kitus gaminius iš biserio veria mano vyro bendradarbio žmona. Negalėjau likti jiems abejinga“, – prisimena pašnekovė.
Vien noro išmokti šio meno neužteko, bandymams reikėjo ne tik biserio, kitų medžiagų, bet ir schemų, paaiškinančių, kaip reikia verti smulkius karoliukus. „Jų prieš kelerius metus visiškai nebuvo. Tik dabar vieną kitą schemą atrandu internete, žurnaluose. Vis dėlto daugiausia, kaip ir pradžioje, šių schemų sugalvoju pati. Įsibėgėti padėjo ir jau patyrusi biserio meistrė“, – pasakoja Renata.
Patobulėjus, šiaulietei net buvo kilusi mintis pačiai išleisti gaminių iš biserio vėrimo schemų knygelę. Tačiau paaiškėjo, kad jai tai – per brangus malonumas.
Išskirtinių, vienetinių papuošalų iš biserio kūrėjai iki šiol kyla sunkumų dėl spalvų. Smulkius karoliukus ji dažniausia perka internetu, tačiau tai neužtikrina reikiamo rezultato: „Nusiperku pusę kilogramo biserio, gaunu siuntą ir paaiškėja, kad jo spalva man netinka. Kompiuterio ekrane ji atrodė visiškai kitaip.“
Renata prisimena metus ieškojusi tam tikro žalio atspalvio biserio, kuris turėjo atitikti jos turėtų malachito akmenų spalvą. Dabar šių natūralių akmenų ir biserio vėrinys bei auskarai – mėgstamiausi Renatos papuošalai.
Medžiagų – ir į parduotuvę žvejams
„Jei žvejybos reikmenų parduotuvėje sutiksite moterį, nenustebkite: gali būti, kad ji nesiruošia žvejoti, tik veria biserį. Visuomet į tokią parduotuvę užsuku nusipirkti valo. Ant jo suverti smulkūs karoliukai laikosi geriausiai“, – tikina pašnekovė.
Vėriniams reikalingų adatų Šiauliuose meistrė neranda. Renata nebesuskaičiuoja, kiek adatų lūžo, jai veriant smulkutį biserį. Mat mažučius karoliukus galima verti tik ant labai plonos adatos. Per vieną karoliuką, priklausomai nuo atliekamos schemos, adatą gali tekti perverti net 4–5 kartus.
Vienus papuošalus meistrė gamina tiesiog suverdama karoliukus ant valo, kitus – prisiūdama karoliukus prie veltinio, odos. Darbuojasi pasišviesdama staline lempa, tačiau ir tai negelbsti akių nuo nuovargio. „Pertraukos, veriant biserį, – būtinos“, – perspėja apie pavojus regėjimui kūrėja.
Anksčiau vieną vėrinį šiaulietė suverdavo maždaug per mėnesį, dabar tam užtenka savaitės. Ne visi smulkūs karoliai tampa papuošalų dalimi. „Kaskart tvarkydama namus jų randu ant grindų“, – šypsosi šiaulietė.
Jei namuose ant grindų išbėrėte daug smulkių karoliukų, patyrusios specialistės patarimas – įdėkite į siurblį drobinį maišelį ir tvarkingai juos susiurbkite. Nereikės rinkti po vieną.
Nori suverti drugelį
Renata ragina paimti į rankas jos kurtus vėrinius.
„Šis – sunkiausias“, – autorė tiesia vėrinį iš biserio ir natūralių granatų akmenų. Pasigailiu, kad po ranka neturiu svarstyklių jam pasverti. Ir kūrėja pripažįsta, kad jos papuošalai labiausiai tinka ne smulkutėms, o stambesnėms, įspūdinga krūtine galinčioms pasigirti moterims.
Šiaulietės rankose – jau kitas vėrinys, pačios žodžiais, – sudėtingiausias. Ilgiausiai ji vargo, iš karoliukų verdama orchidėjos žiedą.
„Ardžiau ne mažiau kaip 5–7 kartus, kol pavyko atkartoti sudėtingą šios gėlės formą“, – skaičiuoja moteris.
Vienas įdomiausių Renatos darytų kaklo papuošalų – su didele kriaukle. „Teko pasukti galvą, kol sugalvojau, kaip tą kriauklę biseriu apnerti“, – sako pašnekovė.
Dar šiemet ji norėtų iš biserio suverti drugelį machaoną. Tai autorei – rimtas iššūkis. „Nerimauju ne dėl schemos sudėtingumo, o dėl reikiamų biserio spalvų. Jos – labai specifinės, tebeieškau pirkti reikiamų“, – aiškina šiaulietė.
