„Įkvėpimo man nereikia semtis iš nieko, mano galvoje tiek minčių, kad tiesiog nespėju visų realizuoti“, – pasakojo Anna Mois naujienų portalui Balsas.lt. Vos išvydę merginos kūrinius, nusprendėme išsamiau pasidomėti jos, kaip dizainerės, požiūriu į madą, supantį pasaulį ir, žinoma, skrybėles, kurios stebina savo originalumu.
Papasakokite, kaip atsidūrėte mados versle? Gal turite įtakingus tėvus ar vaikiną, kuris padeda „įsisukti“ tarp elito atstovų?
Mados ir šou verslas visada mane viliojo. Žinojau nuo paauglystės, kad paprastas gyvenimas – ne man. Kaip yra pasakęs Oscaras Wildas: „Buvau sukurta kitkam.“ Dažnai žmonės išeina į viešumą neturėdami jokių sugebėjimų arba privalumų, vedami vienintelio noro – sublizgėti. Tačiau kuo? Aš žinau, kad esu neeilinė panelė, turiu gabumų, gerą skonį, nepakartojamą charakterį bei charizmą. Vieną dieną pagalvojau: kodėl savo talentu nepasidalyti su kitais? Juolab, kad jis suteikia naudos ne tik man, bet ir aplinkiniams. Kaip visi žino, tokios dizainerių profesijos atstovų Lietuvoje tikrai netrūksta, todėl turėjau sugalvoti, kurią sritį pasirinkti.
Visuomet žavėjausi galvos apdangalų kūrėjais, kurie gali sukurti dalykų, kurie suteikia džiaugsmą, susižavėjimą ir stebina kitus. Kadangi Lietuvoje tokio tipo dizainerių nėra itin daug, pagalvojau, kodėl negalėčiau tapti TA – kuri pripratins (palyginti su Vakarų Europa) atsiliekantį nuo mados pilietį prie to, kas tikrai yra gražu, skoninga ir kvepia prabanga. Mūsų šalyje niekas neakcentuoja to, kad būtent skrybėlė yra gero skonio ženklas.
Anksčiau aš rimtai dirbau interjero dizaino srityje, tad pradinį žinių kapitalą susikaupiau būtent iš šios veiklos. Pagrindiniai iniciatoriai, kurie skatino siekti tikslo, buvo, savaime suprantama, tėvai. Tik jų dėka ėmiausi šios veiklos. Žmonės, pamatę mano darbus, parėmė mane finansiškai. Didelę įtaką turėjo naujos pažintys, geri atsiliepimai, kurie atverė kelią į žmonių širdis.
Ar sunku Lietuvoje būti dizaineriu?
Kaip jau minėjau, dizainerių Lietuvoje yra tikrai daug. Žmonių, kurie užsiima skrybėlių gaminimu arba siuvimu – taip pat netrūksta, bet tokių, kurie turi gerų idėjų, kokias skrybėles reikia kurti, yra labai mažai. Manau, kad esu tokia vienintelė. Kaip mane kartą apibūdino vienas mūsų elito atstovas: „Aš esu kaip tankas, prasimušiu visur.“ Manau, kad šitie žodžiai tiesiogiai atspindi mano būdą.
Visi supranta, kad kuriantis žmogus negali nekurti, bet ar ši veikla neša pelną?
Skrybėlės Lietuvoje – kol kas nauja ir viešai nepriimtina įvaizdžio detalė. Užsienyje iš šios veiklos galima užsidirbti daug daugiau. Kadangi mano idėjos yra vertos daug, tad kol kas sekasi tikrai gerai.
Tikriausiai kaip ir visi dizaineriai sulaukiate kritikos. Kaip į ją reaguojate?
Kritika? O kas tai yra? Aš žinau vieną tiesą, kuria vadovaujuosi, – apie nieką šiaip sau nekalbama. Jeigu žmonės apkalba arba kritikuoja – reiškia pavydi. Jei mane kritikuoja, vadinasi pavydi.
Nuo ko turėtų pradėti visi jauni dizaineriai? Kas yra svarbiausia?
Vien idėjų neužtenka. Reikia turėti galimybių, noro, ryžto ir to kažko, kas padės žengti pirmyn. Tas kažkas yra duotas tikrai ne kiekvienam, o aš tikrai žinau, kad esu juo apdovanota.
Kokių keisčiausių prašymų sulaukiate? Gal teko kažko neįgyvendinti?
Neįgyvendinami dalykai man neegzistuoja. Kaip ir visiems pasitaiko klaidų, bet iš jų tik pasimokau ir pasisemiu stiprybės. Reikia visuomet mokėti išsisukti iš bet kokios situacijos. Optimizmo aš nestokoju, visi, kas mane pažįsta, tą tikrai žino. Šiuolaikinis žmogus yra labai kūrybingas ir išradingas, todėl kartais jį sunku nustebinti, bet kol kas tai man visada pavykdavo.
Kas jūsų gyvenime yra apranga? Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai?
Gražų žmogų aprengus net skarmalais – jis visada liks gražus. Aš vertinų tik aukštą lygį, vardinių dizainerių kurtus rūbus, brangius papuošalus, geras mašinas, tai, kas yra klasika. Manau, manęs minioje nepastebėti yra neįmanoma. Aš visada dvelkiu geru skoniu ir prabanga.
