Likite namie, jei svajojate dar sykį išgirsti pagal fonogramą žiopčiojamą provincijos TV šou žvaigždutės hitą. Tačiau būtinai ateikite, jei norite išgirsti šiuolaikišką, įdomią, intrigą keliančią muziką, atliekamą garsių Lietuvos ir užsienio atlikėjų. Tokią žinią vilniečiams ir miesto svečiams šįmet siunčia į „Empti“, „BrassBastardz“, islandų „Gus Gus“ ir vokiečių „Club Des Belugas“ koncertus Katedros aikštėje kviečiančios „Sostinės dienos“.
Pirmąjį rudens savaitgalį pačioje Vilniaus širdyje linksmintis pakvies keturios grupės, kurių pavadinimai žingeidiems klausytojams sako labai daug.
Dideles minias kasmet pritraukiančiuose renginiuose Lietuvai šįkart atstovaus dvi pripažinimo bangas ir už šalies ribų keliančios grupės. Penktadienį kolonėles drebins muzikinės kokybės etalonu laikoma grupė „Empti“, šeštadienį – neseniai Londone „The People's Music Awards“ ceremonijos Raudonuoju kilimu žengę, geriausios šokių muzikos grupės titulą ten pelnę vilniečiai „BrassBastardz“.
„BrassBastardz“ (nuotr. Organizatorių)
Jiems į draugiją pakviestos dvi grupės, į kurių koncertus nuo Tokijo iki Paryžiaus grūdasi pilnos salės klausytojų, o muzikos apžvalgininkai springsta nuo pagyrimų, pristatydami naujus jų darbus.
Rugsėjo 2-ąją į sceną žengs „Gus Gus“. Šešiolika metų muzikines fantazijos ribas plečiantys muzikantai įeina į pasaulyje geriausiai žinomų Islandijos atlikėjų „šventąją trejybę“ - kartu su dainininke Bjork ir grupe „Sigur Ros“.
„Gus Gus“ (nuotr. Organizatorių)
Nemenkas pasiekimas šalyje, kurioje, kalbama, kone kas trečias žmogus kuria muziką. Net keista sužinoti, kad „Gus Gus“ susibūrė apskritai ne kaip muzikos grupė, o kaip kino eksperimentų kolektyvas. Filmų ir vaizdo instaliacijų kūrėjai Stefanas Arni ir Siggi Kjartanssonas pamažu išplėtė bendraminčių ratą, pradėjo rengti chaotiškus koncertus, o galiausiai apskritai pasitraukė ir įkūrė savo kino kompaniją – tačiau „Gus Gus“ istorija nenutrūko.
Eksperimentai su įvairiais žanrais, fantasmagoriškomis vaizdo projekcijomis, balsais ir garso efektais islandams greitai iškovojo vietą įdomiausių pasaulio atlikėjų Olimpe. „Man tu labai patinki, ir noriu, kad jaustumeisi laimingas“ - šios ir kitos lyg ir primityvios, tačiau su aistra ir humoro jausmu sudainuotos „Gus Gus“ eilutės tūkstančiuose diskotekų kėlė (ir tebekelia) džiugią isteriją.
Į keistuolius iš Islandijos greitai atkreipė dėmesį garsūs kolegos – remiksuoti savo kūrinius grupei patikėjo Bjork, „Depeche Mode“, „Moloko“. Savo balsą vienam grupės kūrinių paskolino britų nepriklausomos muzikos scenos žvaigždė Ianas Brownas – buvęs grupės „The Stone Roses“ lyderis.
Didžiulį „Gus Gus“ kūrybos potencialą liudija ir tai, kad nemažai subrendusių, grupės lizdą palikusių atlikėjų padarė įspūdingą solinę karjerą. Įdomesnės muzikos paieškoti nevengiantys klausytojai žino su britų atlikėju Tricky bendradarbiavusią, du puikius solinius albumus išleidusią vokalistę Hafdis Huld – ją „Gus Gus“ atrado ir pakvietė prisijungti, kai merginai tebuvo penkiolika. Kita buvusi „Gus Gus“ komandos narė – dainininkė Emiliana Torrini, tarp kurios pasiekimų yra ir Kylie Minogue repertuarui parašytas hitas „Slow“, ir gastrolės su Stingu bei Moby, ir filmui „Žiedų valdovas: dvi tvirtovės“ įrašyta daina „Gollum's Song“.
Elektroninė muzika, triphopas, alternatyvi popmuzika – net ir dabar, praėjus šešiolikai metų nuo „Gus Gus“ įkūrimo, niekas dorai nesugeba apibrėžti šios grupės stiliaus. Buvo laikotarpių, kai grupę sudarė dvylika narių – kai kurie jų į sceną eidavo tik dėl linksmumo. Prieš keletą metų „Gus Gus“ buvo virtę duetu – keisto skonio garsų košę maišė didžėjai President Bongo ir Biggi Veira.
Abu jie „Gus Gus“ vėliavą neša ir šiandien – tik jau vėl apsupti būrelio bendraminčių. Klausantis šįmet išleisto grupės albumo „Arabian Horse“, atrodo, kad šie islandai tiesiog nesugeba senti ir pradėti kartotis. Kiek labiau tradicinės formos dainų sukūrusi šutvė ir toliau stebina gaivališka išmone – nuo akordeono garsų iki minimalistinių elektroninių ritmų.
Tačiau pakanka atidžiau žvilgtelėti į biografiją – vienas jos narys save ypatingomis progomis pristato kaip „Prezidentą penį“, kitas 1989-aisiais su paprasta popdainele Islandijai atstovavo “Eurovizijoje". Pats pavadinimas „Gus Gus“ yra „pasiskolintas“ iš 1974-aisiais režisieriaus Rainerio Wernerio Fassbinderio filmo. Grupei su tokia istorija tiesiog nelemta būti nuobodžiai.
„Club Des Belugas“ (nuotr. Organizatorių)
Iš gerokai „trenktų“ islandų rugsėjo 3-osios vakarą estafetę Katedros aikštėje perims „Club Des Belugas“. Jei jums netyčia atrodo, kad niekada nesate girdėję šios vokiečių grupės muzikos, gali būti, kad apsilankę koncerte pasijusite smarkiai klydę.
Automobiliai „Lexus“, KIA, „Jaguar“ ir „Ford“, „Nivea“ kūno priežiūros prekės, „Samsung“ mobilieji telefonai, LG televizoriai – tai tik dalis produktų, kurių reklamos klipuose visame pasaulyje skambėjo „Club Des Belugas“ dainos.
Grupės kūrinį „Hip Hip Chin Chin“ iki skausmo gerai žino ir dailiojo čiuožimo mėgėjai. Pagal ritmingą kūrinį savo programą atlieka daug garsių šios sporto šakos meistrų, tarp jų – ir dabartiniai olimpiniai bei pasaulio čempionai kanadiečiai Tessa Virtue ir Scottas Moiras.
2002-aisiais susibūrusi grupė greitai šovė į populiarumo aukštumas – jau antrasis albumas „Minority Tunes“ melomanus pavergė dainomis „Hip Hip Chin Chin“ ir „Gadda Rio“.
Lyg iš senų plokštelių nužengusios soulo intonacijos, svingas, braziliški ritmai ir modernus „nu-jazz“ atspalvis - „Club Des Belugas“ surado intrigos kupiną kokteilio receptą, kurį daug kas mėgina kopijuoti, bet šie bandymai niekaip neprilygsta originalui.
2006-aisiais muzikos pasaulis išsižiojo iš nuostabos, kai šiems muzikantams buvo patikėta remiksuoti legendinio atlikėjo, Franko Sinatros bendražygio Deano Martino dainą „Mambo Italiano“. Atlikėjo šeima pirmą sykį suteikė leidimą perdirbti Deano įrašą naujoms klausytojų kartoms.
Grupės įrašai išleisti daugybėje populiarių rinkinių – tarp jų ir elegantiškų barų bei klubų lankytojų dievinamuose „Hotel Costes“ ir „Saint Germain Des Pres“. Ypatingo populiarumo grupė sulaukė Kinijoje, kur per vienus metus surengė per 80 koncertų.
„Muzika, kuri visada verčia šypsotis. Jai skambant galima bučiuotis, šokti ar tiesiog jaukiai įsitaisyti minkštame fotelyje su gėrimo taure. Sunku įsivaizduoti žmogų, kuriam ji nepatiktų“, - 2006-aisiais pasirodžius grupės šedevru laikomam albumui „Apricoo Soul“, rašė kritikai.
Būtent tai, ko reikia šventės nuotaikai. Stebuklingu vokiečių scenos išradimu metas pasimėgauti ir lietuviams. Kartu su charizmatiškaja vokaliste Brenda Boykin „Club Des Belugas“ užburia net didžiausius skeptikus. Nuojauta kužda, kad draugiška ir naujovėms atvira „Sostinės dienų“ publika „Gus Gus“, „Club Des Belugas“, „BrassBastardz“ ir „Empti“ ketvertą tikrai sugebės deramai įvertinti.
