„Mano atsisveikinimas su iliuzijomis nereiškia, kad radau tiesą. Aš supratau, kad tai, ką galvojau apie politinę sistemą, kurioje gyvenau, kuo tikėjau, neturi nieko bendro su tikrove“, – radijo „Laisvoji banga“ eteryje kalbėjo Vladimiras Pozneris – rusų žurnalistas, ilgą laiką dirbęs Vakaruose.
Pripažintas televizijos laidų kūrėjas kovo 19 d., 20h lankysis Vilniuje. Vienas autoritetingiausių rusų žiniasklaidos atstovų pasaulyje savo viešais pasisakymais santykių su Rusija atžvilgiu ne kartą yra išreiškęs prielankumą mūsų šaliai.
Čia V. Pozneris žada kalbėti apie pristatys ir savo knygą „Atsisveikinimas su iliuzijomis“, kuri 1991 m. buvo išleista anglų kalba, ir tik 2009 m. ėmėsi ją versti į gimtąją kalbą.
„Parašiau dokumentinę knygą, o per tuos 18 metų pasikeičiau ir aš, ir pasaulis. Todėl nusprendžiau įterpti apmąstymus, kitu šriftu, kad skaitytojas žinotų, jog šie komentarai yra tai, ką aš galvoju dabar“. Praėjus 20- čiai metų po pirmosios knygos laidos, ji tapo bestseleriu Rusijoje.
„Anksčiau turėjau vienokias pažiūras į pasaulį, jo politinę santvarką, tačiau turėjau laipsniškai pripažinti sau, kad tai – iliuzijos, netiesa, paklydimai – ir aš apie tai parašiau. Tikiuosi, kad jau nebeturiu iliuzijų, nes esu žmogus, visada norintis žinoti tiesą“, – savo ir knygos pavadinimo santykį aiškino autorius.
Paklaustas, kurioje šalių, kuriose dirbo, lengviausia pasiekti tiesą, V. Pozneris palygino savo profesinę patirtį įvairiose šalyse, su Rusija: „Valdžios požiūris į žurnalistus šiose šalyse, iš esmės, toks pat – valdžia nemyli žurnalistų. Bet demokratinę tradiciją turinčiose šalyse valdžia žurnalistų atžvilgiu laikytis tam tikrų taisyklių. O Rusijoje, kurioje tradicijų nėra, valdžia nemano, kad jai tokios taisyklės yra būtinos. Todėl dirbti žurnalistu Rusijoje – sunkiau ir pavojingiau, negu JAV, ar Prancūzijoje“.
„Tačiau ir ten yra savų pavojų, – tęsė žurnalistas, – pavyzdžiui, prarasti darbą. Štai JAV mano programą tiesiog uždarė. Šiaip ar taip, žurnalistas visada yra taikinys. Jis – lyg prie grandinės pririštas šuo, atkreipiantis visuomenės dėmesį į netvarką. Valdžia to niekur nemėgsta, ir jei netvarką rodančius veiksmus ima vertinti kaip pavojų, tai tampa iš tiesų pavojinga pačiam žurnalistui“, – patirtimi dalinosi V. Pozneris.
Žurnalistas teigė buvęs maloniai nustebintas jam 2012 m. suteiktu Ukrainos metų žmogaus vardu, nes nesupranta, už kokius nuopelnus šiai šaliai buvo apdovanotas. Paprašytas pakomentuoti esamą padėtį Ukrainoje, V. Pozneris pažadėjo apie tai kalbėti savo vizito metu: „Iki apsilankymo Vilniuje aš pats geriau suprasiu, kas ten vyks, ir, be abejonės, apie tai kalbėsiu“. Pasak žurnalisto, vertinant situaciją Ukrainoje reikia atsiriboti nuo asmeninių politinių simpatijų: „Būtina stengtis kuo objektyviau suprasti, kas iš tiesų vyksta. Be jokių abejonių, kalbos apie JAV, ar Maskvos įsikišimą – nusibodę ir Šaltojo karo laikus primenantys teiginiai“.
Televizijos garsenybė laukia susitikimo Vilniuje ir tikisi sulaukti rusiškai suprantančių lietuvių, gauti jų klausimų: „Man įdomiau kalbėti su lietuviais, o ne Lietuvoje gyvenančiais rusais.“
V. Poznerio biografija glaudžiai susijusi su Lietuva. Jo senelis gyveno Kaune ir įkūrė stiklo fabriką. Anksčiau kasmet atostogaudavo Palangoje, užmezgė mūsų šalyje daug pažinčių, daug keliavo, skaitė lietuviškų kūrinių vertimų. Žurnalistas pasakoja artimai bendravęs su režisieriumi Vytautu Žalakevičiumi, žavisi Lietuvos teatru ir Čiurlionio muzika. „Iš Baltijos šalių Lietuva man artimiausia“, – teigia V. Pozneris.
