Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas
Praėjusią savaitę Rusijoje vykusiame 9-ajame jaunųjų džiazo atlikėjų konkurse delegacija iš Lietuvos susižėrė visus apdovanojimus. Jaunųjų mūsų džiazistų rusų publika niekaip nenorėjo paleisti nuo scenos. Pasak kultūros atašė Rusijoje Aleksandro Šimelio, tai – labai puikus lietuvių įvertinimas Rusijoje, kurioje klausytojas tokiais muzikos vakarais lepinamas daug dažniau nei lietuvis.
Nuskynė visas prizines vietas
Rostovo prie Dono menų koledže vykęs konkursas yra vienintelis tokio pobūdžio, tačiau itin gerai vertinamas Rusijoje. Populiarumo renginiui prideda ir žinia, kad jam vadovauja saksofono karaliumi pasaulinėje muzikos arenoje tituluojamas Igoris Butmanas. Pasak A.Šimelio, prieš 3 metus konkursui vadovauti pradėjęs I.Butmanas renginį išpopuliarino visame pasaulyje. „Jo iniciatyva į konkursą atvyksta daug pasaulinio lygio atlikėjų iš Amerikos, Izraelio, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos“, – sakė Lietuvoje žinomas dirigentas, įvairių tarptautinių projektų, festivalių bei koncertų vadybininkas.
Iš 47 konkurso dalyvių, tarp kurių buvo ir svečių iš Izraelio, Italijos, Ukrainos, Armėnijos, Baltarusijos bei Rusijos, lietuviai laimėjo visas tris prizines vietas. Pirma vieta skirta trimitininkui Dominykui Vyšniauskui, antra vieta – klavišininkui Vyčiui Smolskui, o trečia – būgnininkui Augustui Baronui. Pastarasis yra Nyderlanduose esančios Hagos karališkosios konservatorijos auklėtinis. „Ketvirtasis mūsų atstovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentas, kontrabosininkas Armanas Isojanas apdovanotas ypatinguoju prizu“, – lietuvių sėkme telefonu iš Maskvos džiaugėsi A.Šimelis.
Pasak jo, tai – didelis ir svarbus lietuvių pripažinimas tokio aukšto lygio tarptautiniame konkurse dar ir todėl, kad visi vyrai grojo tradicinį džiazą, kuris Rusijoje yra labai populiarus, o Lietuvoje tokios tradicijos beveik nėra. „Mūsų džiazo istorija, galima sakyti, prasidėjo 1971 m., kai gimė žymusis trio „Ganelinas, Tarasovas, Čekasinas“ (GTČ). Ansamblį sudarė Viačeslavas Ganelinas (klavišiniai), Vladimiras Čekasinas (saksofonas) ir Vladimiras Tarasovas (mušamieji). Šis trio išgarsino Lietuvą visame pasaulyje, – apie Lietuvos džiazo ištakas pasakojo A.Šimelis. – Vis dėlto žymusis trejetukas nebuvo tradicinio džiazo atstovai, o rinkdavosi laisvas programas. Taigi, dabartiniai džiazmenai, Rusijoje pelnę laurus, kurie neaugo tradicinio džiazo atmosferoje, gebėjo nušluostyti nosis tiems patiems rusams, kuriems tradicinio džiazo temos ir kompozicijos jau yra įaugusios iki kaulų smegenų.“
Neplanuotas ketvertukas
Lietuvos sostinėje, kitaip nei Rusijos miestuose, nėra nė vieno džiazo klubo. Nėra ir susiformavusių tradicijų groti tradicinį džiazą mūsų šalyje, tad lietuvių triumfas Rusijoje, pasak A.Šimelio, sukėlė furorą tarp džiazo žinovų ir veteranų.
Lietuviai į milijoninį Rusijos miestą vyko išmokę 15 iš anksto nurodytų džiazo standartų. „Vieną pasirodymo temą konkurse muzikas galėjo pasirinkti asmeniškai, o kitą nurodydavo žiuri nariai. Muzikantas, grodamas pasirinktą ir nurodytą standartus, turėjo juos kompoziciškai išplėtoti. Tada žiuri vertino ne tik techninį atlikėjų meistriškumą, ansambliškumą, improvizacijos įvairiapusiškumą, bet ir gebėjimą suvokti kompoziciją, jos formą, – pasakojo A.Šimelis. – Reikėtų nepamiršti dar ir to, kad ypatinga šių pergalių vertė ta, kad minėtą ketvertą sudaro muzikantai, iki konkurso niekada nekoncertavę kartu! Taigi, nuo šiol jie bus žinomi ne tik kaip atskiri atlikėjai, bet ir kaip laurus Rusijoje nuskynęs džiazo ketvertukas iš Lietuvos“.
Pasak konkurso nugalėtojo D.Vyšniausko, po tokio sėkmingo starto Rusijoje labai norisi grįžti į ją. „Pergalė šiame konkurse – labai didelis paskatinimas toliau veikti visiems drauge, organizuoti naujus projektus, dalyvauti kituose konkursuose. Visi esame labai pakylėti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tiesiogiai iš Maskvos sakė D.Vyšniauskas.
Antros vietos nugalėtojas V.Smolskas neslėpė džiaugsmo tokiu geru įvertinimu Rusijoje. „Kai kurie muzikantai prašė, kad mes jiems akompanuotume. O juk tai net nebuvo suplanuota! Jau vien tai buvo didelis mūsų talento pripažinimas, – sakė fortepijono meistras. – Iškart po konkurso iš mūsų interviu ėmė pagrindinis Rusijos televizijos kanalas „Rosija“.
Nenorėjo atsisveikinti
Po trijų dienų konkurso lietuviai buvo pakviesti į pagrindinį „Gala“ koncertą, kuriame pasirodė kartu su I.Butmano džiazo orkestru prestižinėje Rostovo valstybinio muzikinio teatro salėje. Vėliau jaunieji muzikantai atskrido į Maskvą ir surengė pasirodymą Jurgio Baltrušaičio namuose itin gausiai susirinkusiai lietuvių bendrijai. Visai netikėtai kelis kūrinius lietuviams atliko Rusijos džiazo žvaigždė pianistas Sergejus Manukianas ir žmogumi orkestru vadinamas Igoris Vasiljevas.
„Tai buvo ypatingas koncertas, kurį Lietuvos ambasadorius Renatas Norkus įvertino kaip geriausią metų renginį, o Latvijos, Estijos, Gruzijos ambasadoriai ir visa publika buvo tiesiog maloniai šokiruoti tokio aukšto lygio lietuvių pasirodymo. Planuotas valandos koncertas užsitęsė iki 2 val., o publika vis tiek nenorėjo atlikėjų paleisti nuo scenos, – įspūdžiais dalijosi kultūros atašė Rusijoje. –Be to, kitą dieną talentingi vyrukai buvo pakviesti koncertuoti į žymųjį istorinį I.Butmano džiazo klubą, kuriame prie vyrijos prisijungė ir Vladimiro Čekasino dukra Ana, papildžiusi grupę penktuoju instrumentu – balsu. Nuo ketvertuko pasirodymo publika klaidžiojo ekstazėje ir dar ilgai neleido muzikantams atsisveikinti.“
Po tokio gero lietuvių pasirodymo vyrukai gavo I.Butmano pasiūlymą apsilankyti kasmetiniame Sočio džiazo festivalyje vasarą. „Svarbiausia, kad I.Butmanas mums pasiūlė visokeriopą pagalbą, kad mes planuotume atvykti ir koncertuoti Rusijoje. O tai muzikantamas labai svarbu“, – sakė V.Smolskas. „Talentingąjį ketvertuką savo scenose vėl norėtų matyti ne tik lietuvių bendruomenė Maskvoje, bet ir konkurso Rostove prie Dono organizatoriai“, – pridūrė A.Šimelis. Netikėtai susikūręs kolektyvas nusprendė dar kartą susirinkti, šį kartą – gimtojoje Lietuvoje.
Iškart po Kalėdų, gruodžio 27 d., jaunieji džiazo talentai koncertuos Vilniaus senamiestyje esančioje piano.lt koncertų salėje. Publikai jie pristatys savo pačių kompozicijas ir interpretuojamus džiazo kūrinius, kurie jau buvo puikiai įvertinti Rusijoje.
Išnaša: Lietuvos sostinėje, kitaip nei Rusijos miestuose, nėra nė vieno džiazo klubo. Nėra ir susiformavusių tradicijų groti tradicinį džiazą mūsų šalyje, tad lietuvių triumfas Rusijoje, pasak A.Šimelio, sukėlė furorą tarp džiazo žinovų ir veteranų.
