Pastaruosius trejus metus, kuriuos Robbie slėpėsi nuo žmonių akių, spauda piešė gotiškus paveikslus su apžėlusiu išpampusiu narkomanu recidyvistu, užmetusiu popžvaigždės karjerą ir savo slėptuvėje bendraujančiu su ateiviais.
Šiai fantasmagorijai aštrių prieskonių dar pridėjo faktas, kad per tuos trejus metus ketvertas jo ekskolegų iš grupės „Take That“ surengė triumfuojantį sugrįžimą ir išleido du sėkmingus albumus - o tuo metu Robbie, jo mylimų „Pet Shop Boys“ žodžiais, „dekadentiškai deginosi savo imperijos saulėlydžio spinduliuose“.
Kai kas iš to - visiška tiesa. Pavyzdžiui, tai, kad, pastėręs nuo abejingos britų reakcijos į jo diską „Rudebox“ (beje, puikaus), Robbie pats save išsiuntė į tremtį Los Andželan - taip mėgsta daryti didybės manija sergančios britų žvaigždės - ir tik dabar pamažu ėmė rodyti nosį. „Trejus metus praleidau savo subinėj“, - reziumuoja Robbie.
Tiesa ir ta, kad veltėdžiaudamas jis išties apaugo veido augmenija ir prikaupė įspūdingų kilogramų. Bet visa tai - praeitis. Šiandien jis - išdidus bei tvirtas 35 metų vyras, kalifornietiškai išpuoštas nepadoria tatuiruočių gausa ant visų galūnių, su įžūliu beždžionės šypsniu neskustame veide ir gripuojančių akių blizgėjimu.
Interviu žurnalui „GQ“ metu Robbie nenustygsta vietoje: sukinėjasi, pašoka, kad išleistų pasivaikščioti šunį, reguliuoja apšvietimą, nervingai rūko. Nieko nuostabaus - tai jo pirmasis interviu per trejus metus.
Grįždamas į praeitį, Robbie atsidūsta: „Aš tuomet iš tikrųjų priėjau liepto galą.“
Tuo metu dainininkas vartojo tabletes. „Raminamąsias, nuo skausmo, viskas pagal receptą, bet pripranti kaip prie paprasčiausių narkotikų.“ Be to, muzikantas medikamentinę savigydą papildė gausiu žolės rūkymu. Veikiai suprato, kad be gydytojų įsikišimo neapsieis.
„Būčiau numiręs.“ - „Nuo ko?“ - „Nuo širdies priepuolio. Nuo tablečių man atėmė kairę ranką, prasidėjo skausmai krūtinėje. O juk tai ženklas?“
2007 m. vasario 13 dieną, per savo 33-iąjį gimtadienį, Robbie atsigulė į realibitacijos kliniką Arizonoje. Tą pačią dieną Londone „Take That“ gavo „Brit Award“ apdovanojimą už savo „comeback“ hitą „Patience“. Šis nevykęs sutapimas, žinoma, pagimdė gandų bangą - esą Robbie iš nevilties visaip bando patraukti į save spaudos dėmesį...
„Aha, - sutinka Robbie, - aš metodiškai dariau iš savęs narkomaną, kad prikergčiau grupei, iš kurios išėjau prieš 12 metų.“
Klinikoje jis išgulėjo tris savaites. „Slegianti vieta, nors ir labai man padėjo. Nuo to laiko stengiuosi nevartoti nieko, kas tiesiogiai grasintų mano gyvybei.“
Pagrindine recidyvo priežastimi Robbie vadina gastrolių stresą: „Aš tiesiog pervargau. Jau pačioje turo pradžioje suvokiau, kad savanoriškai sėdu į „Titaniką“. Nes man prasidėjo panikos atakos prieš išėjimą į sceną. Kai scenos baimė kylą kiekvieną vakarą 80 tūkstančių žmonių akivaizdoje, tai baigiasi bjauriai. Aš ėmiau ryti steroidus ir nuolat gripavau. Tokios būklės atidirbti penkis stadionus per savaitę - tas pats, kas stovėti viena koja kape.“
Nepelnyta negatyvi reakcija į „Rudebox“ dainininką pribaigė. Pavyzdžiui, laikraščio „The Sun“ apžvalgininkas pagrindinį albumo takelį pavadino „blogiausia visų laikų daina“.
„Nuo tokių straipsnių labai skauda“, - pripažįsta muzikantas. Naujas albumas tiesiog privalo būti hitinis. O jeigu ne, klausiu, ką tuomet darysi? „Grįšiu į „Take That“, - vapa Robbie. Tai juokas, žinoma, bet labai rimtas. Robbie nesirengia grįžti į „Take That“ tik dėl to, kad prikeltų iš numirusiųjų savo karjerą. Jeigu jis ir pasirodys scenoje grupės gretose, kuri padarė jo veidą žinomą visoje planetoje, tai tik su savo iškeltomis sąlygomis.
Kai Robbie išėjo iš grupės, jo solinė ir „Take That“ karjera ryžtingai nuėjo priešingomis kryptimis. Nuo 1996 iki 2006 metų, kai Williamsas viršijo visus albumų pardavimų ir bilietų išpirkimo į koncertus rekordus ir gavo savo 15 „Brit Award“ apdovanojimų, kiti „Take That“ dalyviai buvo pamiršti.
Per pastaruosius trejus metus jie pasikeitė vietomis.
Paprasčiausia Robbie būtų buvę įsikąsti į dantis šypseną ir televizijos pamokslininko balsu šlovinti buvusių draugų laimėjimus. Bet jis liko savimi netgi Kalifornijoje: „Ar mane nustebino jų nauja sėkmė? Šiek tiek - aš nesitikėjau, kad sugrįžimas bus toks sėkmingas. Ką aš jaučiu šiuo klausimu? Sunku pasakyti, jeigu sąžiningai. Man patinka jų nauji albumai. Ar aš jiems pavydžiu? Daugelis tuo neabejoja.“
„Tų vaikinų kompanijoje prabėgo mano ankstyvoji jaunystė. Aš myliu juos ir manau, kad Gary (Gary Barlow - dabartinis grupės „Take That“ solistas. - Red. pats.) ir vaikinai jaučia tą patį. O juk keletą metų - gestant pirmajai grupės šlovės istorijai - man buvo bloga netgi žiūrėti į juos. Atsikratyti šio jausmo buvo labai malonu. Mes su Gary prišnekėjome vienas apie kitą tiek šlykštybių, kad iš jų galima pastatyti miestą. Labai lengva ko nors nekęsti viešai. Tai pasidaro tavo visuomeninio gyvenimo elementu, ir to kartais sunku atsikratyti.“
Taigi sugrįžimas į senus laikus neišvengiamas?
„Anksčiau ar vėliau tai nutiks, bet tikrai ne artimiausuiais pusantrų metų. Aš viską suplanavęs. Be to, man reikia, taip sakant, iš naujo pasižymėti savo teritoriją. Iš pradžių turi nugriaudėti mano albumas, ir tada galėsiu ramia sąžine pasakyti: „O dabar aš tikriausiai vėl duosiu garo su savo senąja chebra.“
Skraidančios lėkštės
Paranormaliais reiškiniais Robbie serga nuo vaikystės. 2008 metų gegužę per BBC radiją vyko šešios dokumentinės laidos apie skraidančias lėkštes, kuriose Robbie aktyviai dalyvavo.
Spauda džiaugsmingai sureagavo straipsniais apie tai, kad Williams Kalifornijoje galutinai nusiskraidė. Nepasakytum, kad jam nepatiko trenktos popžvaigždės įvaizdis. Jis pateikia pavyzdžiu velionį Michaelą Jacksoną ir jo legendines įvaizdžio manipuliacijas - gulėjimą barokameroje, draugystę su šimpanze ir t. t.
Betgi Jacksonas žaidė su beprotybe, jis buvo pamišęs iš tikro, argi ne taip? „Galbūt ir aš šizoidas, - sutinka Robbie. - Galbūt aš absoliutus beprotis ir pats to nežinau. O gal tiesiog turiu didelių psichologinių problemų.“
Greičiausiai jam paprasčiausia nuobodu - o kai tiesiog virš galvos 70 metrų aukštyje praskrenda „kažkokia juoda velniava sulig šio namo dydžiu“, jam ne taip nuobodu ir jis nori pats išsiaiškinti esmę (reali istorija, nutikusi dainininkui prieš porą metų)...
„Gal tai buvo dirižablis, o gal ir ne. Arba štai dar viena istorija: grotuvas grojo dainą „Arizona“ kaipsyk apie ateivius, ir staiga stovėdamas balkone aš matau auksinį kamuolį danguje. Išjungiu dainą - rutulys dingsta, įjungiu - vėl atsiranda. Kaip tai suprasti?“
Klausiu, ar jis tiki ateiviais. „Ar tikiu jais? Ne. Bet ar jie gali egzistuoti grynai teoriškai? Gali. Ar egzistavo Jėzus? Ne, o gal ir taip. Aš kai ką skaičiau ir kai ką mačiau. Ar gali tai būti paprasčiausia nesąmonė? Žinoma. Manyje iki šiol gyvena vaikas, kuris nori viskuo tikėti. Bet mano suaugusiojo dalis man tvirtina, kad tokiose situacijose aš atrodau visiškas idiotas.“
Meilės rekordas
Lygiai toks pats dvilypumas lydėjo jų su Ayda romaną. Jie susipažino per bendrus draugus likus savaitei, iki Robbie atsigulė į kliniką. Iš pradžių jis bijojo, kad intrigėlė peraugs į ką nors daugiau: „Aš kartojau sau: „Padaryk ką nors kvaila, kad galėčiau tave palikti. Elkis kaip kvaiša, leisk man virsti pabaisa. Kai aš gėriau, galvojau: jeigu liausiuosi gėręs, kas manyje liks iš manęs? Taip pats su moterimis: jeigu aš bet kurią akimirką neturėsiu privilegijos įvirsti į klubą ir pasigauti pirmą sutiktą moteriškosios lyties būtybę, o paskui eiti sau - tai kas aš tuomet?“
Jie kartu jau trejus metus - „mano asmeninis rekordas su dideliu atotrūkiu“, - ir panašu, kad dainininkas rado savo antrąją puselę: „De facto mes vedę, bet jeigu ji panorės tai padaryti iš tirkųjų, aš - jos paslaugoms.“
Ar stiprus jo noras tuo rizikuoti ir vėl bristi į audringą popžvaigždiškumo upę?
„Vyras turi turėti darbą, - atsako Williamsas. - Jeigu man nebūtų nuobodu, laikyčiausi nuo studijos atokiai. Na, ir dar yra toks dalykas kaip ego. Aš jiems dar parodysiu!“
Beje, jis tai bandė prieš dvejus metus savo namuose, kai įrašė „karjeros suicido“ žanro albumą. „Tai buvo Robbie Williamso, suėdusio iš karto trisdešimt tablečių, garsas.“
Pasaulis neišgirdo ekstreamalaus Robbie pakilimo į beprotybės aukštumas, ir ačiū Dievui. Jo naujasis albumas geresnis. Jo naujasis albumas - sugrįžimas prie teisingų įtakų: daina „Morning Sun“ primena „The Beatles“, „Last Days of Disco“ - „Pet Shop Boys“, o „Starstruck“ primena George Michaelą.
Robbie nevyks į turnė su naujuoju albumu - tam jis dar nepasirengęs. Jis surengs porą specialių koncertų ir reklamuos albumą per TV.
„Tai mano geriausias albumas, kad ir kaip tai banalu. Aš kaskart taip sakau, bet dabar tai faktas. Viso pasaulio žvilgsniai vėl bus prikaustyti prie Robbie Williamso.“
Muzikantas daro pauzę. „Ir man jau dabar nuo to baisu.“
GQ, parengė Liana Ambarcumian