„Mūsų pusryčiai labai pasikeitė, kaip ir pati gyvensena. Dabar žymiai daugiau dėmesio skiriame pusryčiams. Prieš 20 m. buvo įprasta valgyt paprasčiausius buterbrodus, o dabar atsiranda avokadas su grikių trapučiu, alyvuogių aliejumi. Smagu, kad mes išprusom, kad pradėjom mėgautis lėtesniais pusryčiais“, – sako profesionalus virtuvės šefas, istorinės virtuvės žinovas ir TV3 laidos „La maistas“ šefas Tomas Rimydis.
Pusryčiai – daugiau gyvo maisto, mažiau kalorijų
„Pusryčiai yra mūsų šeimos tradicija, be jų nepradedam dienos. Prie pusryčių stalo pasišnekam, aptariam dienos planus ir skirstomės. Taip buvo prieš karantiną. Dabar svarbiausia – maisto kiekio ir kalorijų skaičiavimas – ir ne tik pusryčiams, o visai dienai“, – kalba T. Rimydis.
Pasak jo, pusryčiai vienareikšmiškai yra viena iš svarbiausių mitybos dalių.
„Galima nepietaut ar nevakarieniaut, bet pusryčiaut būtina. Tačiau pusryčiai turi būti ne bet kokie, o kuo sveikesni, kuo mažiau cukraus, angliavandenių, mėsų. Duoną keiskite į daržoves – avokadą, cukinijas, agurkus. Jei pusryčiams valgydavot tris kiaušinius, sumažinkit iki dviejų, bet kompensuokite daržovėmis. Jos gali būti ir raugintos.
Atsisakykite sūrio produktų, o rinkitės geros kokybės kietuosius ar minkštuosius sūrius, bet juos irgi valgykite su daržovėmis, o ne su duona. Rinkitės daugiau gyvo maisto ir mažiau termiškai apdoroto, kad organizmas pabustų, pasikrautų energijos, bet neapsunktų ir galėtų dirbti, būtų žvalus visą dieną“, – patarimų negaili T. Rimydis.
Daugelis vaikų labai mėgsta blynus pusryčiams. Bet juos Tomas pataria irgi gaminti sveikesnius.
„Kepant blynelius įprastus miltus keiskite į mažiau glitimo turinčius, pavyzdžiui, grikių miltus. Jei vaikai nelabai mėgsta grikių miltų, juos galima paskaninti kakavos arba šokolado milteliais, kad įgautų šokolado spalvą ir skonį. Tik naudokit 70 proc. kakavą, o paskui jau galima pasiskaninti obuolių sirupu, uogiene, ar džemu. Bet juos rinkitės irgi kuo natūralesnius su kuo mažiau cukraus“, – patarė profesionalus virtuvės šefas.
Svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip
Tomas sako, kad rytą reikėtų pradėti stikline kambario temperatūros vandens. O arbatą, kavą gerti po pusryčių, bet ne prieš juos.
Pusryčiauti reikėtų ne anksčiau kaip valandą nuo prabudimo. Ir pusryčiauti derėtų lėtai, neskubant. Geriau anksčiau nueiti miegoti ir anksčiau atsikelti, kad ryte spėt ramiai susiruošti ir neskubant papusryčiauti. Taip pat, turėtų būti minimum 12 val. intervalas tarp vakarienės ir pusryčių.
Savaitgalį – gausesni ir lėtesni pusryčiai
T. Rimydis pasakoja, kad prieš karantiną ypač išpopuliarėjo vėlyvieji savaitgalio pusryčiai, kuomet valgoma vėliau, bendraujant, neskubant, gausiai ir įvairiai, tai, ką mėgsta visa šeima.
„Vėlyvųjų savaitgalio pusryčių mada atkeliavo iš Vakarų. Sunku įvardinti vieną šalį, nes persipina tradicijos, tai ir anglų pomėgis valgyt sočius pusryčius, Viduržemio regionas su atostogų lėtesniu tempu, viešbučių kultūra... Tačiau viskas keičiasi ir gali būt, kad po kažkiek laiko vėlyvieji savaitgalio pusryčiai persikels į penktadienį ar pirmadienį.
Apskritai, manau, kad karantinas daug ką pakeitė ir po jo bus daug kas kitaip. Žmonės mažiau skubės, tempas sulėtės, visi vėl mėgausis kitų žmonių draugija, ko visi esame pasiilgę“, – sako Tomas.
Artėjančiam savaitgaliui jis siūlo pasigaminti Omleto tortą – ploni plakto kiaušinio blynai sluoksniuoti su daržovėmis, lašiša ar vištiena – ir sotu, ir skanu, ir kiekvienas pagal savo norą gali susisluoksniuoti.
Dar daugiau Tomo idėjų ir patarimų gardiems pusryčiams – savaitgalį laidoje „La maistas“ per TV3.
