Penktadienį, rugpjūčio 19 d. sostinės mokytojų namų kieme įsikūrusioje „Vasaros terasoje“ koncertą surengė gatvės svingo ansamblis „Rhythm Junkies“. „Kristupo vasaros festivalio“ organizatoriai tarsi norėdami pademonstruoti, kad nėra akademiškai griežtai „prisirišę“ tik prie rimtosios klasikinės arba sakralinės muzikos į programą įtraukė ir nuotaikingo džiazo kolektyvą. „Rhythm Junkies“ trepsėti kojom gali priversti ir didžiausius paniurėlius, o jų koncertas vėsų penktadienio vakarą tapo gaivia kelione į šeštojo dešimtmečio Ameriką.
Nors apsiniaukęs dangus ir sinoptikų „grasinimai“ škvalu akivaizdžiai atbaidė dalį džiazo gerbėjų, tačiau publikos netrūko. „Rhythm Junkies“ nuo pat pirmosios pasirodymo minutės ėmėsi darbo užkrėsti visus gera nuotaika ir koncertas prasidejo greitu tempu. „Mes nelabai įpratę šnekėti, todėl geriau grosime“, ‒ trumpa kreipimąsi į publiką baigė grupė gitaristas ir vokalistas Mindaugas Bikauskas.
Susirinkę žiūrovai buvo tikri džiazo entuziastai ‒ plojimai iš ne itin gausaus jų būrio skambėjo itin garsiai. „Rhythm Junkies“ atliko Bessie Smith, Duke'o Elingtono, Elos Fidžerald populiariausias dainas, tokias kaip „Electric Chair Blues“, „When I Get Low, I Get High“, „Some of These Days“ ir kitas. Grupės vokalistė Milda Stašaitytė džiazo dainavimą atrodo įvaldžiusi puikiai, tačiau scenoje praleido nedaug laiko – dauguma dainų turi ilgus pragrojimus, taip pat koncerto metu netrūko ir instrumentinių kūrinių atlikimo.
Itin griausmingo publikos palaikymo susilaukė „Bill Balley“ dainos metu scenoje pirmą kartą pasirodęs stepo šokėjas Andrius Šlimas. Kaustytais batais profesionaliai mušdamas ritmą jis žavėjo tiek jaunus, tiek senus „Vasaros terasoje“ surinkusius žiūrovus.
Greta itin greito ritmo kojas kilnoti verčiančių dainų netrūko ir romantiškų kūrinių, tokių kaip „Tishomingo Blues“, „Baby Won't You Please Come Home“ ir kitų. Koncerto metu trumpam scenoje pasirodė ir džiazo šokėja Giedrė Paplaitytė, tačiau nepaisant vakaro pavadinimo „Pašėlęs lindyhopas“, šio šokio scenoje atliekančių porų nebuvo.
Dėl lietaus nenorėjusiems užlaikyti publikos muzikantams teko atsisakyti pertraukėlės, taigi koncertas užtruko pusantros valandos. „Tikiuosi labai nesušlapote“, ‒ prieš atlikdamas paskutinį kūrinį sakė M. Bikauskas. Nulipusiems nuo scenos muzikantams visgi teko sugrįžti vienam bisui.
