Atlikėjas prisipažino, kad jo vienas iš nemėgstamiausių atlikėjų buvo F.Kirkorovas ir su juo ne kartą bendravęs.
„Esu su juo daręs ne vieną interviu, visi jie buvo vitališki. ir įdomūs. Tais laikais dirbau spaudoje, pirmą kartą su juo bendravau 1998-aisiais. Jis atvažiavo į Lietuvą, tuo metu dar dirbo sporto rūmai, ieškojome lokacijos, kur galėtume su juo padaryti interviu. Organizatorė rado jam vietą, atėjęs F.Kirkorovas stebėjosi, kad šalia „šių plytelių“ tokį didį kūrėją kalbinsime kaip kokį dantistą. Vėliau radome kabinetą, kuriame rinkdavosi visi žurnalistai, ten Filipas rado fortepijoną, pasisklaidė savo plaukus ir pasijutęs savo vietoje davė interviu“, – juokėsi M.Mikutavičius.
Vyrai prakalbo apie socialinius tinklus ir vyraujančia politiką: „Jeigu kieme, mums augant, būdavo marozai, kurie skriausdavo kitus, nes turėdavo raumenų, tai reikia pripažinti, kad dabar socialinėje erdvėje tais pačiais marozais tampa intelektualesni žmonės. Jie turi ne raumenis, o išmanymą, patirtį, kartais labai šmaikščią plunksną. Kiekvienas, kuris sugeba kandžiai, sarkastiškai, aštriai rašyti ir išvadinti mažiau pažengusįjį dunduku – tai jau yra nugalėtojas.
Taip atsiranda gaujos vedliai, autoritetai, paskui kuriuos eina krūva palaikytojų, kurie gina juos įvairiais būdai ir kovoja su jų „priešais“. Tai pastebėčiau tarp daugelio influencerių pasekėjų, kartais pastebiu tokius žmonės ir tarp savo pasekėjų, jie taip pat turi norą kovoti mano pusėje, nors jų to neprašai. Tam tikras „slankiojimas su deglais“ socialinėje erdvėje tikrai vyksta ir nežinau, kaip to išvengti.“
„Man senelis vaikystėje sakydavo „kai aš buvau dvidešimties – supratau viską, kai keturiasdešimties – pradėjau abejoti, o dabar aš nieko nebesuprantu“. Tada man atrodė, nes pagal tuometinį auklėjimą, senoliai buvo išmintis, o tu vaikystėje – tuščias popieriaus lapas. Dabar tai labai gerai jaučiu, patirtis, nusivylimai, kurie buvo aiškūs, laiko tėkmėje pasirodo visai ne taip. Dėl to kai kurios dalykus vertini atsargiau, nes bijai juos vertinti“, – apie savo brandą kalbėjo vyras.
Paklaustas ar klausosi savo dainų, Marijonas prisipažino, kad joms nejaučia simpatijų: „Yra keletas dainų, kuriomis aš esu patenkintas ir kartais jas pasiklausau, pasižiūriu ar dar skamba, bet tai yra labai nedidelė kūrybos dalis, kitai pusei turiu daugiau priekaištų, nei džiaugsmo. Mane glumindavo, kai provincijoje užeidavau į barą, o už jo esantis asmuo, pagalvodamas, kad man įsiteiks, įjungdavo mano dainą. Tada tyliai prašydavau, kad tos dainos neleistų, nes man nejauku.“
Visą pokalbį su atlikėja galite išgirsti perklausę šią „Greiti pietūs“ laidą:
