Šilkinių vestuvių Renata ir Deivis Norvilai ypatingai nešvęs.
Tai atskleidė kalbėdami su naujienų portalu tv3.lt.
Renata pasakojo, kad dažniausiai su vyru šia proga nueina į restoraną dviese. „Kažkokios pompastikos nėra“, – pridūrė ji.
Renatos ir Deivio vaikai Emilis ir Rėjus jų šia proga nesveikina.
„Nėra tai gimtadienis, nelabai sureikšminame, vaikai klaustų, kas tos vestuvės, kam jas reikia švęsti. Mes šiaip primename, pasakome, kad čia vestuvių metinės“, – teigė R. Norvilė.
12 metų, anot pašnekovės, yra tik pradžia, tad kol kas įžadų atnaujinti nežada.
„Dar apie tai negalvojame ir neplanavome, kad kada nors tai darysime“, – tvirtino moteris.
Pora dovanoja dovanėles kiekvieną dieną, pas juos nėra taip, kad lauktų Valentino dienos ar dar kokios progos.
„Nebūtina sureikšminti kažkokios dienos, kad prisipažintum meilėje. Stengiamės nudžiuginti bet kokia smulkmena kiekvieną dieną“, – sakė Renata.
Paklausta, ko vienas kito išmokė per šiuos metus, atlikėja įvardijo laisvę.
„Stengiamės vienas kitam netrukdyti ir nedrausti daryti to, ką mėgo praeityje. Duoti žmogui laisvę, nes jis pats yra savo gyvenimo šeimininkas. Būna, kad poros vieni kitiems draudžia užsiimti kokiu nors hobiu ar panašiai.
Pas mus viskas daug laisviau – jei žmogus nori, jeigu jam patinka, tai tikrai neribojame“, – kalbėjo pašnekovė.
Būdami kartu Renata ir Deivis mėgsta važiuoti į sodybą, o ten jau suranda, ką veikti.
„Mums patinka, abu traukia gamta. Jei noriu grybauti ar kur nors palandžioti po miškus – einu. Jei vyras nori kur nors išvažiuoti apsidairyti po apylinkes – tą ir daro. Būname ir kartu, ir atskirai“, – šypsojosi ji.
Darbo ir gyvenimo balansas
Kartu Renata ir Deivis ne tik gyvena, bet ir dirba. Darbas, anot jos, yra jų gyvenimas. Paklausti, ar kartais dėl to kyla nesutarimų, pašnekovė nevyniojo žodžių į vatą:
„Jei norite sužinoti, ar mes baramės, tai taip, baramės, nes jeigu būtų kitaip, galvočiau, kad čia jau kažkas negerai. Be abejo, būna nesutarimų, nesusipratimų, būna, kad vienas mato geltonai, o kitas žaliai, čia yra normalu, mes gi skirtingi žmonės.
Kartais dainuodama pamirštu tekstą arba ne ten įstoju, tada gaunu velnių. Bet pasikalbame, padarome išvadas ir judame toliau.“
Norvilų vasara buvo tikrai darbinga ir atstumai tarp koncertų buvo nemaži, tad teko daug važinėti:
„Bet turėjome kelias dienas, kai galėjome grįžti į sodybą ir ten gerai praleisti laiką. Ten – mūsų rojus.“
Renata sau ir Deiviui linki geros kloties.
„Nepamesti savęs ir gyventi taip, kad būtų visų pirma kitam gerai, o tada jau bus ir tau gerai“, – linkėjo R. Norvilė.
