Kaip pats sako, dėl vietos po saule tenka kovoti ir su tradicinės kūrybos šalininkais, ir teigiančiais, kad M. Leknickas kuria tik dėl pinigų. Ir nors tai kartais skaudina, rašytojas nesiruošia sustoti, o neseniai išleido ir savo antrąją knygą „365 priežastys mylėti“.
„Aš noriu pakeisti pasaulį“, - sako Mantvydas Leknickas, pasidalinęs mintimis ne tik apie dabartinį lietuvių romantiškumą, bet ir kelią iki poezijos.
- Ar nuo mažens žinojote, kad norite būti rašytoju?
- Ne, aš norėjau būti politiku, todėl baigiau politikos mokslus. Tik besimokydamas pamačiau, kad mano stipriosios pusės yra kūryboje.
- Nuo ko prasidėjo jūsų, kaip rašytojo, kelias?
- Mokyklos laikais man labai patiko lietuvių kalbos pamokos, ypatingai kūrybinės užduotys – samprotavimo rašiniai. Mokytoja leisdavo koreguoti temas, o ilgainiui turėjau tokią laisvę, kad gavus vieną temą, rašydavau jau visai kita. Bet man tai padarė ir meškos paslaugą. Pradėjau įsivaizduoti, kad man labai gerai sekasi, todėl lietuvių kalbos egzamino metu irgi parašiau kitaip, nei reikėjo, todėl rezultatai nuvylė.
Vėliau pradėjau internete rašyti tinklaraštį, ilgesnės apimties tekstus. Tada supratau, kad lietuviai rašo nuobodžią poeziją, blogąja prasme turinčią daug paslapties. Kalbu apie metaforomis apkrautus tekstus, kuriuos net pasikaustęs literatūrologas gali sunkiai suprasti, kas ir kodėl norėta pasakyti. Šiais laikais, greitai besikeičiančioje visuomenėje, žmonės yra išsiilgę paprastumo, aiškumo, atvirumo vienas kitam.
- Bet ar nemanote, kad tai yra pataikavimas visuomenei?
- Ne, nemanau, kad tai yra trūkumas. Žmones nešioja įvairias kaukes, o būtent labai sudėtingi tekstai ir yra kaukė. Tai nėra tikrasis žmogus, kuris rašo. Jis užsideda kaukę, savo tekstu parodydamas, kad yra gudresnis už skaitytoją. Nemanau, kad taip turėtų būti.
- O ar jūsų poezija yra paremta verslo planu?
- Ne. Man mokykloje nepatiko poezija ir aš niekada nemaniau, kad rašysiu tai, ką dabar rašau. Tai susiję ir su mano asmenybe. Mokykloje dažnai įsimylėdavau, taip visiems būdavo, bet man labai dažnai. Dažnai keisdavau meilės objektus, rašydavau laiškus ir žinutes. Jos visos būdavo kitokios, išskirtinės. Tai manyje gyveno ir gyvena iki šiol.
- Ar vadinate save poetu?
- Ne, ne todėl, kad aš toks nesu, bet man yra svetima lietuvių poetų kultūra ir ratas. Aš su jais nebendrauju. Bendrauju su kitais jaunais poetais, rašytojais, bet didžiąja dalimi – ne. Jaučiasi atskirtis tarp rašytojų, tų, kuriuos skaito ir tų, kurių neskaito. Aš jaučiu, kad yra atskirtis tarp senosios ir naujosios kartos rašytojų, bet čia nekalbame apie amžių. Kiekvienoje kartoje yra senų pažiūrų, o mes gyvename tokiame pasaulyje, kur daugelis sričių kasdien keičiasi.
- O tai kaip poetai vertina jūsų kūrybą?
- Atvirai – nežinau, bet kiek esu girdėjęs – neigiamai. Kai tavęs neskaito, tau nieko daugiau nereikia daryti, tik piktintis. Man rašymas teikia laimę ir joks pripažintas literatūrologas negali teikti, kad aš rašau blogai.
- Tai ar manote, kad esate iš dalies maištininkas, sulaužęs sistemą?
- Taip. Manau, kad mes galime pažiūrėti į šiuolaikinius rašytojus įvairiapusiškai. Aš atvedžiau skaitytojus iš socialinius tinklų į realią knygą. „Like“ nesikonvertuoja visiems į pinigus. Jei turi daug „like“, nereiškia, kad pas tave ateis ir pirks. Mano atvejis yra įrodymas, kad lojalūs skaitytojai, dėl kurių tu daug dirbti, stengiesi, vis parodai savo naujas puses, tai jis tikrai ateis.
- Jaunoms merginoms sukūrėte romantiško, tobulo vyro pavyzdys. Pats tai pastebite?
- Aš to nesureikšminu, bet manau, kad svarbu parodyti, jog tobulo vyro paveikslas nėra mašina, drabužis ar tobulas kūnas. Tai – vidinis pasaulis. Jei tavo vyras sugeba atsiverti, nebijo kalbėti, kaip jis jaučiasi, jis tavimi pasitiki. Bet vyrai Lietuvoje savimi labai nepasitiki. Tai rodo savižudybių ir smurto prieš moteris statistika. Todėl man labai skaudu, kai žmonės sako, kad rašau tik dėl pinigų.
- Tai dėl ko jūs rašote?
- Aš noriu pakeisti pasaulį. Labai džiaugiuosi, kai jauni žmonės ateina ir sako, kad mano kūryba juos irgi įkvėpė rašyti, pasitikėti savimi. Rašo atskleisdami savo dideles bėdas. Tada supranti, kad tu tiesiog negali imti ir sustoti, nes esi tarsi kažkoks pavyzdys.
- Jūsų pagrindinė žinutė žmonėms yra nebijoti būti savimi?
- Tikrai taip. Nors aš dažniausiai rašau apie meilę ir jausmus, tačiau tai nėra mano pagrindinė žinia. Svarbiausia būti savimi, nebijoti išnaudoti savo stipriųjų pusių, siekti savo kelio.
- Palinkėtum šiuolaikiniams vyrams būti labiau romantiškiems?
- Aš pats nemanau, kad ir pats esu labai romantiškas. Bet XXI a. romantika nėra mirusi, bet svarbiausia, kad žmogus norėtųsi stengtis. Tikra romantika yra tada, kai tu nori kitą žmogų nustebinti, tai neturi būti serenada ar šimtas rožių, kurių nuotrauka merginos vėliau keliasi į tinklus.
Sakote, kad norite pakeisti pasaulį. Gal jau manote, kad iš dalies tai jau ir padarėte?
Labai norėčiau tuo tikėti. Man tai yra labai svarbu, tad jeigu dar ne, tikiuosi, kad tai pavyks padaryti anksčiau ar vėliau.
