Tituluota gražuolė Renata Voitechovskaja darbų į vyriškus ir moteriškus neskirsto. Jei reikia, moteris gali ir telefoną iš dviejų aparatų sudėti, ir spintą surinkti. Praėjusių metų kovą kartu su atlikėju Deividu Norvilu-Deiviu sūnaus susilaukusi Renata sugrįžta į viešumą - ji dalyvauja populiariame televizijos dainų projekte, šįkart - kaip profesionalė. Vis dėlto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavusi moteris dainininkės karjeros neplanuoja.
Į „Žvaigždžių duetus“ sugrįžote kaip profesionalė. Kuo šis vaidmuo skiriasi nuo jūsų ankstesniojo, kai scenoje jumis rūpinosi Deivis?
Nesitikėjau, kad griežti pirmu smuiku yra taip sunku. Pirmuose duetuose aš tik ėjau iš paskos ir žinojau, kad Deivis viską padarys: pajudės, kai reikės, pasakys, ką daryti, o jei reikės - ir išgelbės iš keblios padėties. Dabar šis darbas atiteko man.
Kas šiame darbe jums yra sunkiausia?
Išjudinti partnerį, priversti jį patikėti savomis jėgomis. Pati buvau Arūno (lenktynininkas Arūnas Strumskis - aut. past.) kailyje ir žinau, kaip sudėtinga ne scenos žmogui susigaudyti - vienu metu ir šokti, ir dainuoti, ir stebėti publiką, ir dirbti su partneriu, ir stebėti kameras.
Manau, kitoms poroms yra daug lengviau, nes ko aktorius nesudainuos, tą jis suvaidins, šokėjas scenoje taip pat yra savas - jis gali atlikti įspūdingą judesį. O vairuotojas įpratęs žiūrėti tiesiai - į kelią.
2007-aisiais „Žvaigždžių duetus“ laimėjote. Gal žinote sėkmės formulę?
Nėra vieno recepto, tinkančio visiems.
O gal tą sėkmę lėmė tarp jūsų ir Deivio užsimezgusi aistra? Gal žiūrovai ją jautė ir dėl to už jus balsavo?
Ne. Tarp mūsų buvo atvirkštinė chemija, kaip minusas prie minuso - mus stūmė į skirtingas puses. Chemija prasidėjo vėliau, o kol dalyvavome televizijos projekte, mes beveik nesikalbėdavome. Ateidavome kiekvienas išmokęs savo partiją, surepetuodavome ir išeidavome į skirtingas puses.
Ar po antro vaiko gimimo nesijaučiate užsisėdėjusi namie?
Tikrai ne. Nebuvau ir nesu užsisėdėjusi namie. Praėjus kelioms dienoms po Emilio gimimo važiavome į Klaipėdą. Po trijų mėnesių jau dalyvavau konkurse „Misis Visata 2010“ - teko kaip reikiant pasitempti. Ir šiaip mudu su Deiviu nesėdime namie - dažnai važiuojame į Klaipėdą pas Deivio tėvus, išsiruošiame į gamtą...
Net kai už lango - kaip niekad šalta ir niūri žiema?
Nesvarbu, koks oras. Svarbu, kad mes išeiname visi ir mums būna linksma. Kažkur išvažiuojame nuolat. Ir per pusnis iki kelių brendame, čiuožinėjame rogutėmis.
Kaip sprendžiate problemas namie?
Nenoriu prisišnekėti, bet barnių mūsų šeimoje tikrai nebūna. Mes nerandame dėl ko konfliktuoti. Pačioje santykių pradžioje su Deiviu susitarėme, kad jeigu kas nors nepatinka, sakome tai tą pačią minutę, nes paskui aš galiu susprogti.
O ką darote, kai supykstate?
Jei mane kažkas labai nervina, sėdu į mašiną, pasileidžiu muziką visu garsu ir pati sau rėkiu. Ir tada man gerai.
Dainuojate?
Dainavimu to negalima pavadinti, greičiau - rėkimu. Koks trankus rokas mane atpalaiduoja. Ir kažkur važiuoju. Pas mamą ar darytis manikiūro. Ir labai mėgstu masažus - mane gali minkyti kad ir 10 valandų.
Kaip atgavote formas po antrojo vaikelio?
Su Emiliu buvau priaugusi apie 20 kilogramų. Kad juos numesčiau, intensyviai sportavau sporto klube. Jokių liekninančių procedūrų nesidariau. Tiesa, ne visą priaugtą svorį numečiau - šiek tiek liko. Bet kadangi jis pasiskirstė tolygiai, to labai nesimato ir pernelyg dėl to nesikremtu.
Jūsų bruožas, kurio mielai atsikratytumėte?
Pavydas. Esu žiauriai pavydi.
Ko pavydite?
Vyro. Kitą kartą ir stulpui galėčiau jo pavydėti. Šito bruožo tikrai norėčiau atsikratyti. Pakanka mažiausios smulkmenos, pavyzdžiui, žinutės į Deivio telefoną po 10 valandos vakaro - viskas man. Nors pagrindo pavydui nėra.
Klausiate, kas yra žinutės autorius?
Nespėju. Deividas mane gerai pažįsta ir pats pasako. Pavydas yra mano bėda.
O ar Deividas - nepavydus vyras?
Nemačiau jo pavydo, bet aš ir nesuteikiu tam dingsties. Nedarau to, kas jam galėtų nepatikti. Mano šūkis - nedaryk kitam žmogui to, ko nenorėtum, kad jis padarytų tau.
Turite fobijų?
Bijau tik, kad mano šeimai nieko neatsitiktų. O eiti į mišką ar gyvačių nebijau.
Galėtumėte gyvatę ranka paliesti?
Galiu. Vaikystėje namie laikiau žalčius. Gyvūnų nebijau, bet savisaugos instinktą turiu.
Ar jums yra tik moteriškų ir tik vyriškų darbų?
Ne. Su dukra ilgai gyvenome dviese. Moku vinį į sieną įkalti. Aš nuo vaikystės tokia: galiu spintą ir surinkti, ir išardyti, ir iš dviejų telefonų sudėti vieną.
Yra maisto, kurio nevalgote?
Valgau, bet nuo vaikystės labai nemėgstu silkės - net jos kvapo. Taip pat labai nemėgstu bulvinių blynų ir vėdarų. Turbūt aš ne iš šitos planetos... Šventės, per kurias reikia valgyti tik žuvį, man būna pačios sunkiausios. Tai yra ne mano maistas.
Kokių buities darbų nemėgstate?
Jei esu labai pavargusi, nepulsiu plauti ar siurbti grindų. Kartais tiesiog užeina toks tinginiukas: ai, padarysiu rytoj. Lyginti patalynės nemėgstu. Nes daiktas didelis, o lyginimo stalas mažas - šiek tiek erzina.
Su Deiviu esate jau trejus metus. Ką manote apie frazę, kad meilė trunka trejus metus?
Meilė nepraeina. Praeina aistra, jausmai, kai nuversiu kalnus dėl tavęs, bet atsiranda brandesni pojūčiai, rūpinimasis vieno kitu. Meilė tęsiasi.
Ar tikite likimu?
Manau, kiekvienas žmogus atsakingas už savo likimą. Kiekvienas gali jį pakreipti sava linkme. Tik noro reikia. Nereikia galvoti, ko nenori. Reikia galvoti, ko nori, ir tada svajonės labai greitai pildosi.
Apie ką svajojate?
Dabar mano visos svajonės išsipildžiusios. Aš turiu viską. Galbūt ateityje norėčiau dar vieno vaikelio. Deivis tam labai prieštarauja, bet viskam savas laikas.
Nenorite ištekėti?
Čia ne prie svajonių. Čia formalumas. Kažkada tai įvyks. Tai yra laiko klausimas. Per vieną dieną gali nueiti ir susirašyti.
Kaip matote savo profesinę ateitį?
Šiuo metu auginu vaiką ir niekur nedirbu. Nemanau, kad dainavimas kada nors virs mano profesija - tikrai ne Lietuvoje. Čia yra labai daug žmonių, kurie iš to gyvena ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad jie gyvena sunkiai.
Ko dar gyvenime norėtumėte išmokti?
Psichologijos, makiažo ir masažo - turiu pakankamai stiprias rankas. Vaikystėje svajojau dainuoti arba stoti į mediciną. Man patinka slaugyti, gydyti žmones. Galiu suleisti vaistų, perrišti perpjautą ranką - kraujo nebijau.
Ko niekada neapsivilktumėte?
Jei dizaineris rengia - apsivilkčiau. Aš neturiu tos gyslelės - kaip rengtis, kas su kuo dera. Geriau pasitarsiu su kitu žmogumi, kuris išmano stilių. Aš ne visada tai suprantu. Galiu apsirengti ir netinkamai.
Deivis labai patriotiškas. O jūs?
O aš tokia nesu. Galėčiau sau leisti ieškoti geresnio gyvenimo ir kažkur kitur.
Autorė Elena Nikonovaitė
