Daugeliui aukščiausias Rusijos diplomatas tikriausiai yra Vladimiro Putino pražūties skelbėjas, šiandien pažymėdamas, kad Trečiasis pasaulinis karas bus „branduolinis ir griaunantis“ ir kels menkai užmaskuojamą grėsmę NATO ir Vakarams. Tačiau nors Lavrovas yra įpareigotas perteikti savo prezidento žinutes pasauliui žiauriu, beprasmišku stiliumi, retai kada siejamu su derybomis, jis yra daug daugiau nei tik Putino ruporas, rašo dailymail.co.uk.
71-erių vyro diplomatinė karjera tęsiasi pusę amžiaus, o tai reiškia, kad S. Lavrovas išgyveno ir dirbo per Šaltąjį karą ir Sovietų Sąjungos žlugimą – stebėdamas, kaip jo šalies santykiai su Vakarais tapo beveik draugiški, paskui atsidūrė prie branduolinio karo slenksčio ir t.t.
Kaip ir daugelis aukščiausių Rusijos pareigūnų ir oligarchų, Lavrovas tapo asmeninių ES sankcijų taikiniu, santykiams pasiekus kritiškai žemą tašką, kai Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną.
Tačiau manoma, kad jam priklauso šimtai milijonų dolerių vertės nekilnojamojo ir kito turto, o pernai paskelbta ataskaita atskleidė, kad Rusijos diplomatas Nr. 1 turi slaptą meilužę ir jos draugams bei artimiesiems sukūrė aukšto karngo karjeras ir užtikrino puikius asmeninius gyvenimus.
Lavrovas ilgus metus atlaikė didžiules spekuliacijų bangas, kad jis stovi ant pensijos slenksčio, bet vietoj to jis tapo vienu ilgiausiai veikiančių Putino kabineto narių ir amžina figūra tarp nuolat knibždančio užsienio kolegų katilo.
Diplomatas tapo Rusijos užsienio reikalų ministru 2004 m., todėl jo darbo trukmė yra antra po daktaro No – liūdnai pagarsėjusio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Andrejaus Gromyko. Prieš tai jis 10 metų ėjo Rusijos vyriausiojo ambasadoriaus pareigas Jungtinėse Tautose (JT).
Lavrovas gimė Maskvoje, rusės motinos ir armėno tėvo šeimoje 1950 m. Jis savo diplomatinę karjerą pradėjo dar 1972 m., baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO), kai buvo išsiųstas eiti nuolankaus sovietų patarėjo pareigas Šri Lankoje.
Tačiau Lavrovas puikiai pasirodė ir iki 1981 m., kai buvo paskirtas vyresniuoju patarėju sovietų misijoje prie JT Niujorke, vienu iš intensyviausių Šaltojo karo laikotarpių.
Jaunesnis Lavrovas buvo kur kas ne toks rimtas personažas – jis buvo vienas ryškiausių MGIMO mėgėjų dramaturgijos entuziastų, vaidinantis įvairiuose universiteto sukurtuose spektakliuose ir eskizuose, taip pat žinomas dėl savo pomėgio šnekučiuotis su žurnalistais ir rengti pokštus su kolegomis diplomatais būdamas JT ambasadoriumi.
Tačiau tos dienos jau seniai praėjo.
Nesidžiaugia darbu ir neapkenčia idiotų
Tapus užsienio reikalų ministru, Lavrovo elgesys nuolat šiurkštėjo. Dabar jis piešia nekantraus ir irzlaus žmogaus, kuris nebesidžiaugia savo darbu ir nepakenčia kvailių, paveikslą.
Pastaraisiais metais jo pastabos, skirtos užsienio kolegoms, buvo pajuokos, paaštrintos agresija, be to, jis įgijo prastą reputaciją dėl savo piktų prieštaravimų Vakarų vyriausybėms.
2008 m. Lavrovas viešai atsakė į tuometinio Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibando priekaištą: „Kas tu toks, kad man skaitytum paskaitą?“ ir tik praėjusį mėnesį atkirto, kad pokalbiai su Liz Truss yra tarsi „kurčiųjų pokalbis“.
Kaip ir jo vadovas, Lavrovas išnaudojo plačią viešąją nostalgiją dėl sovietmečio įtakos šalyje ir dažnai vaizdavo JAV kaip arogantišką, pasipūtusią ir linkusią dominuoti pasaulyje valstybę, o JK ir Europos lyderius atmetė kaip vyrus, klusniai besilaikančius Vašingtono užgaidų.
O sulaukęs 71-erių metų Lavrovas atrodo akivaizdžiai nuobodžiauja dėl kasdienės diplomatijos rutinos.
Sėdėdamas prieš žiniasklaidą jis nebesivargina slėpti savo susierzinimo dėl naivaus ar provokuojančio klausimo, dažnai atsakydamas su panieka ar tiesiog pasityčiojimu. Jis jaučia ypatingą nepasitenkinimą fotografams, demonstruodamas aiškų susierzinimą dėl fotoaparato veidrodėlių spragtelėjimo.
Už diplomatijos ribų Lavrovas pasekė savo viršininko pavyzdžiu ir labai stengėsi, kad jo asmeninis gyvenimas būtų privatus.
Tačiau aukščiausias Rusijos diplomatas įsivėlė į ginčą dėl moters Svetlanos Poliakovos, kuri, kaip manoma yra jo ilgametė meilužė.
Lepino prabanga
Praėjusiais metais antikorupcinio leidinio „iStories“ ir oficialioje įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno svetainėje paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Lavrovas, vedęs 1971 m., turintis vaiką ir porą anūkų, daugiau nei 60 kartų išsivežė Poliakovą į užsienį „diplomatiniais tikslais“. Tačiau jis ją lepino prabangiu gyvenimo būdu.
Nuo 2014 m. Rusijos užsienio reikalų ministerijoje pareigas einanti Poliakova kartu su Lavrovu keliavo į Prancūziją, Italiją, Šveicariją, Japoniją, Singapūrą, Portugaliją, Azerbaidžaną ir Graikiją, įvardindama kelias kryptis ir dažnai naudojosi Užsienio reikalų ministerijos lėktuvu pastaruosius aštuonerius metus.
Kai kurios kelionės apėmė prabangias atostogas ir apsilankymus prabangiuose namuose bei jachtose. Tarp jų ji plaukijosi ir su oligarchui Olegui Deripaskai priklausančoi laivu, kai kuriais atvejais kartu su Poliakovos mama, dukromis ir dukterėčia.
Lavrovo meilužė taip pat surengė vyresniųjų susitikimų su draugais ir šeimos nariais Užsienio reikalų ministerijoje, viešai pasirodė kartu su prezidentu Vladimiru Putinu ir buvo įtraukta į jo elitinį ratą.
Ataskaitoje nustatyta, kad Poliakova buvo tokia artima užsienio reikalų ministrui, kad jos kontaktinė informacija dažnai buvo nurodyta kaip „Svetlana Lavrova“, kai kurie vyriausybės pareigūnai manė, kad ji ir yra Lavrovo žmona.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad moteriai priklauso turtas Rusijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurio vertė siekia 13,6 mlrd. dolerių. Meilužei taip pat priklauso mažiausiai 545 tūkst. dolerių kainuojantys prabangūs automobiliai, įskaitant „Mercedes“, kurio vertė siekia 250 tūkst. dolerių. Lavrovui tai greičiausiai menka suma. Manoma, kad jam priklauso šimtai milijonų dolerių vertės turto.
„Negalite šokti tango su Lavrovu, nes jam neleidžiama šokti“
Šiais laikais Lavrovas yra viena labiausiai atpažįstamų Rusijos veikėjų. Vykstant konfliktui Ukrainoje, jis teikia pareiškimus ir pateisina Rusijos „specialiąją karinę operaciją“, kartu smerkia irt Vakarų valstybių veiksmus.
Vakar jam buvo uždrausta skristi į Ženevą dalyvauti JT konferencijoje po to, kai Europos Sąjungos narės uždraudė Rusijos lėktuvams įskristi į ES oro erdvę, nes tai yra dalis sankcijų Maskvai.
Lavrovas vaizdo įraše JT sesiją pasmerkė, jo teigimu, „piktinantį“ žingsnį, kaltindamas ES valstybes nares „vengiant atviro dialogo akis į akį arba tiesioginių kontaktų, skirtų padėti rasti politinius neatidėliotinų tarptautinių problemų sprendimus“.
„Vakarai akivaizdžiai prarado savitvardą išliedami pyktį prieš Rusiją ir sunaikino savo taisykles bei institucijas, įskaitant pagarbą privačiai nuosavybei, – siautėjo Lavrovas. – Būtina padaryti galą arogantiškai Vakarų savigarbos, išskirtinumo ir visiško leistinumo filosofijai“.
Tačiau Vakarų diplomatai iš dešimčių tautų išėjo iš konferencijų salės, kai pradėjo skambėti Lavrovo žinutė, iš esmės sakanti jam ir Rusijos diplomatijai „riebų ne“.
Nors ir sąjungininkai, ir priešai gali gerbti jo profesionalumą, Lavrovas buvo kritikuojamas už tai, kad laikosi Kremliaus naratyvo, o ne vadovavo savo užsienio politikai.
Pranešama, kad 2017 m., būdamas JAV valstybės sekretoriumi, Rexas Tillersonas pasakė: „Negalite šokti tango su Lavrovu, nes jam neleidžiama šokti“.
Pastarieji įvykiai tai įrodė, nes Lavrovo kalbos ir kreipimaisi žiniasklaidoje vis labiau primena V. Putino retorikos atgarsius.
Kartą paklaustas, ko reikia norint būti diplomatu, Lavrovas sakė, kad pagrindinės savybės yra „erudicija“ ir geras istorijos išmanymas, ir pridūrė, kad tai svarbu norint suprasti psichologiją ir kolegų derybininkų pozicijas.
Kai 50 metų diplomatijos veteranas žengia į savo karjeros galutinį etapą, jo kolegos tikriausiai abejoja, ar Lavrovas vis dar pritaria šioms idėjoms.
