Kai buvau jaunesne, maniau, kad stiprybe - tai zmogaus laisvas pasirinkimas. Todel silpni zmones man kele panieka. Paaugau siek tiek ir supratau, kad ir mano pacios stiprybe tera tik slopinami kompleksai. Labai gera ismokti atvirai ivardinti sau (ir kitiems) savo silpnuma. Svarbiausia humoro jausmo neprarasti ir myleti save ...visokia

taip prasideda nevykelio kompleksai:)

mano nuomone, tema aktuali, bet pats straipsnis - nenaudingas. Kam sitiek istoriju prideta? kam tiek bereikalingu pasikartojimu, kaip zmones jauciasi? Geriau butu buve daugiau pacio analizavimo, kodel zmones taip jauciasi ir ka gali su tuom daryti... Juk ne reklama apie "stuburo skausmus" kuriam, kad reikia keliu seimu sekmes ir nesekmes istorijas ispasakoti.
Pigiai parinktas budas atskleisti tokia aktualia tema. Taciau del temos parinkimo - sveikinu.

o ko jus taip bijot? turbut prisidirbote

Labai gili mintis...

As manau, kad reikia sau paliepti nieko nebijoti, nes vis tiek, kas turi ivykti, man bent jau ar su baime, ar be jos, ivyksta, ko gero baimes uztveria mums kelia, jos daznai nepagristos net.
Baimė už vaikus, už artimuosius, už sveikatą tikrai neturi nieko bendra su pasitikėjimu savimi.

Man patinka savimi pasitikintys žmonės, jeigu jie nėra arogantiški, jei nemenkina kitų. Ir visada labai noriu padėti tiems, kurie nepasitiki savimi - jie tikrai nėra lūzeriai, dauguma jų tiesiog ypatingai jautrūs ir dėl kitų abejingumo, piktumo ir pan. negali su tuo susitvarkyti.

Žmonės nuolat gyvena kažko bijodami... būdami neužtikrinti ateitimi ir pan., nerimaudami...Dauguma tiesiog paniškai bijo gyvenimiškų netikėtumų:baisu prarasti darbą, baisu, kad vaikai neužaugtų blogais žmonėmis ir t.t.. Apskritai, baisu pastoti, dar baisiau – išgirsti, kad negali to padaryti. Baisu dėl sveikatos. Neramu, ar parduotuvėje pirktas maistas nekenkia organizmui. Baisu, kad niekada nepadarysi karjeros kaip kolega, draugas ar giminaitis. Baisu, kad nesugebėsi užmokėti už komunalines paslaugas, negrąžinsi kredito. Vieniši bijo tokiais ir likti, susituokę – prarasti gyvenimo draugą...

Straipsnis geras ir naudingas. Baisiausia, kai imi save lyginti su kitais: tada pajunti, kad imi gyventi kitu gyvenima ir pasijunti prastesne nei esi. Viskas griuva. Patarciau labai save myleti ir leisti elgtis taip, kad jaustumeisi patogiai- zinoma, jei tai nekenkia ir kitiems. Turbut sito balanso ir ieskom visa gyvenima.