Praėjus beveik metams nuo netikėtos atlikėjo mirties kviečiame prisiminti jo paskutinės dainos žodžius.
2023-ųjų rugsėjo 28-ąją priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dapartamentas (PAGD) pranešė apie ryte Šešupės upėje rastą skenduolį.
Paaiškėjo, kad negyvas vyras yra realybės šou „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjęs marijampolietis Rolandas Skripkaitis-Rūlė. Kaip pernai teigė artimieji, velionio šeima su vyru negalėjo susisiekti keletą dienų.
Bičiuliai dalijosi prisiminimais
Pasklidus žiniai apie iš viešumos dingusio atlikėjo mirtį, jo bičiuliai dalijosi prisiminimais, kalbėjo apie velionį kaip apie itin jautrią ir talentingą sielą.
Projekte „Kelias į žvaigždes“ kartu su marijampoliečiu dalyvavusi Donata Virbilaitė teigė, kad Rūlė buvo tarsi ne šio pasaulio žmogus: „Pernelyg jautri ir gili siela, pasislėpusi po humoro kauke. Neišgirstas talentas iš didžiosios raidės... Nepyk, kad savaitgalį nepakėliau ragelio... Bet išklausiau tavo paskutinę dainą, kurią atsiuntei prieš kelias dienas. Gaila, kad mano žinutė jau nebebus perskaityta...“
Tikra legenda tapusiame realybės šou taip pat dalyvavusi Danguolė Miniauskaitė-Dangė prisiminė išskirtinį R. Skripkaičo sugebėjimą pakelti nuotaiką: „Jis būdavo tas, kuris apkabindavo ir nuvalydavo ašaras, kai buvo sunku. Tas, kuris sakydavo: „Dange, baik žliumbti“. Ir tas, kuris visada gebėdavo prajuokinti. Tada juokdavausi per ašaras.“
Kitame realybės šou dalyvavusi, dainininko Radži širdies siekusi Daiva Pudžemytė taip pat pažinojo velionį: „Jis buvo tokios gilios sielos, kad atrodė, jog prieš bendraujant reikia susikaupti, žinojau, kad tai nebus eilinis pokalbis. Kartais jis man paskambindavo ir dainuodavo. Sutrikdavau, bet tai buvo jis..“
Paskutinė Rūlės daina – itin jautri
Velionio artimas bičiulis Vilius Krivickas, taip pat dalyvavęs projekte „Kelias į žvaigždes“, dalijosi Rūlės sukurta daina, kurios žodžiai yra ypač jautrūs.
„Paskutiniu metu, kartu su Rūle lipdėme jo kurtas, naujas dainas. Kartu rašydavom joms muziką. Įrašinėjom jo kurtą poeziją. Čia paskutinis jo įrašas, kuris vadinasi „Pakeliui“, – pernai sakė Rūlės draugas.
Mes pakeliui
Į ten, kur skrenda
Kai ateina ruduo
Tiems, kas supranta
Kad saulė geriau
Nei apsiniaukęs rytas
Ša, tyliau
Ar matai,
Ten toli rytas
Įaugęs į beržą, prisimena tolius
Kai jaunas dar buvau,
Ką tik iškastas molis,
Iš kurio nedalinti,
Praradęs Dievo kantrybę,
Šventai nusikeikė
Ir padovanojo ramybę
