Nors skaudi Margaritos ir Donato istorija apie prarastą vaikelį nutiko dar praėjusiais metais, pora visko nepaleidžia. Jie viešai dalijasi pasakojimu ir ne tik tikisi sulaukti teisingumo, bet ir atkreipti kitų dėmesį.
Poros gyvenimas dar ne taip seniai buvo puikus. Prieš 7 metus susituokę, jiedu kurį laiką mėgavosi tik vienas kito kompanija – išmaišė visą pasaulį, įsitvirtino karjeros pasaulyje, pasistatė išsvajotus namus. Galiausiai abu suprato, kad nori savo šeimai suteikti ir dar didesnę prasmę, tad vis dažiau garsiai pasvajodavo apie vaikelį.
Nusprendę, kad yra pasiruošę žengti šį žingsnį, jie ir toliau džiaugėsi didele sėkme – Margarita greitai pastojo, vaikelis viso nėštumo metu buvo sveikas. Todėl abu nekantrumu laukė, kol išvys savo naujagimį, kuriam netgi buvo sugalvoję Liutauro vardą. „Viskas buvo suplanuota, mes vaikelio labai laukėme, troškome. Buvo svajonė tą mažą stebuklą išnešioti“, – prisiminimais dalinsis šeima.
Tiesa, kad viskas vyksta pagal planą, atrodė tik iki praėjusių metų vasaros, kol atėjo laikas gimdyti. Tam Margarita ir Donatas pasirinko Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus. Išsvajota šeimos laimės akimirka pasitikti į šį pasaulį ateinantį kūdikį, kaip pasakos šio vakaro laidoje pora, čia virto katastrofa. Arba, kaip Margaritai vėliau aiškino daktarė, mistika.
Prisiminusi gimdymą, Margarita ims vardinti daugybę detalių – net gimdymo stalo atramos buvo sulūžusios, todėl jos kojas gimdymo metu laikė vyras, ir… ligoninės valytoja. Tačiau, kaip sako moteris, tai tebuvo tik pradžia.
„Pirmas momentas buvo tada, kai vaiko širdelę matuojantis ir kardiogramą braižantis aparatas gimdymo ir stūmimo metu kažkuriuo momento nukrito. Nė viena iš gydytojų nieko nedarė… O kai man prasidėjo dar viena stūmimo banga, vienu momentu gimdykloje likome vieni! Nei akušerės, nei ginekologės nebuvo, tik valytoja ir mano vyras. Kitoje palatoje moteris gimdė ir jos išėjo. Kiek laiko jų nebuvo, aš nežinau. Man tai atrodė amžinybė“, – atvirai sunkiai tramdydama ašaras šio vakaro laidoje apie košmarišką gimdymo patirtį pasakos Margarita.
Tiesa, gydytoja su akušere vis tik spėjo atbėgti iš kitos palatos ir priimti kūdikį. Tačiau jis mirė gimdamas. „Pirmas paras gydytojai manęs vengė, net į aks nežiūrėdavo… Kai atėjo ta gydytoja, kuri mane priėmė, aš jos paklausiau, kokia ta mirties priežastis, kodėl mūsų sūnus mirė? Ji skėstelėjo rankomis. Sako, čia, žinokit, magiška, mistiška mirtis. Toks buvo atsakymas“, –laidoje sakys Margarita.
Tačiau iš tiesų vaikas mirė ne todėl, kad kurį laiką gimdykloje nieko nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau, kūdikis mirė dėl kitos priežasties. Jo kaklą buvo apsivijusi virkštelė – jis užduso gimdymo takuose.
Tačiau ar nebuvo galima to išvengti? Margarita sako, jog buvo priešingai. „Juk gydytoja žinojo, kad kūdikiui virkštelė apie kaklą apsivijusi. Dar daugiau – ji mane ramino, kad tai – nieko tokio“, – prisimins Margarita, kurios prašymas atlikti cezario pjūvį, jos teigimu taip ir nebuvo patenkintas.
Kodėl gydytojai nesutiko Margaritai atlikti cezario pjūvio? Kodėl, net ir su teisininkų pagalba, gimdymo namuose mirusio kūdikio mirties aplinkybių tyrimas vyksta jau metus laiko ir kaltininkai dar nerasti? Galiausiai, kodėl gimdymo namai atsisako bendradarbiauti? Visi atsakymai – jau šį vakarą.
Laida „Prieš srovę“ – antradieniais, 20 val. per TV3!
