1933-jų gegužės dešimtą visuose nacistinės Vokietijos universitetuose liepsnojo laužai - studentai skanduodami „Šalin nevokišką dvasią!" dūmais paleido tūkstančius
knygų.
Hitlerinėje Vokietijoje ši diena buvo paskelbta „Laužo švente”, o nuo 1947 metų gegužės dešimtoji yra viešo knygų deginimo atminimo diena, rašo „Deutsche Welle World”.
Vien Berlyne Bebelio aikštėje tąkart degė per 20 000 knygų. Iš kolektyvinės atminties ketinta ištrinti žydų, marksistų, pacifistų ir daugelio užsieniečių raštus.
Į juodąjį sąrašą buvo įtraukta 12 500 kūrinių, 149 autoriai. Tarp jų - broliai Manai, Karlas Marksas, Stivenas Cveigas, Zigmundas Froidas, Džekas Londonas, Ernestas
Hemingvėjus ir daugelis kitų.
Nacistinėje Vokietijoje knygos buvo ne tik deginamos, bet – kaip ir Sovietų Sąjungoje – griežtai cenzūruojamos.
Toje pačioje Bebelio aikštėje Berlyne 1995 metais žydų skulptorius Miša Ullmannas (Micha Ullmann) suprojektavo nusikaltimą menantį paminklą: aikštėje iškastas bunkeris, kuriame pro jį dengiantį stiklą matosi tuščios knygų lentynos. Šalia parašyta: „Knygų deginimas yra tik pradžia; vėliau jie degina žmones”.
Paminklas Babelio aikštėje
