Vadinasi, nespėjusieji aplankyti parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ iki šios akimirkos vieną įspūdingiausių, istoriškai vertingiausių ir brangiausių Lietuvos muziejininkystės istorijoje parodų dar turės galimybę apžiūrėti iki pat liepos 30 dienos!
Nors šiuo metu Vavelio karališkojoje pilyje istorinių audinių eksponuojama mažiau nei Vilniuje, Lenkijos muziejus leido pratęsti parodą kaip sveikinimą su Lietuvos karaliaus Mindaugo 770-osiomis karūnavimo metinėmis.
Prie tokio sprendimo prisidėjo ir parodos globėjų, Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų, liepos 5 d. aplankiusių parodą, prielankumas ir pageidavimas ją bent šiek tiek pratęsti.
Tarptautinę parodą „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ iki šiol jau aplankė per 40 tūkstančių žmonių.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų kolekcija yra neįkainojamas, prieš pusę tūkstančio metų sukurtas rinkinys, rodantis Lietuvos ir Lenkijos valdovo meninį skonį, leidžiantis suvokti, kaip atrodė jo rezidencija Renesanso epochoje.
Kolekcija laikoma ir vienu vertingiausių monumentalių meninių audinių rinkinių pasaulyje, lyginama su popiežių ir imperatorių kolekcijomis bei dažnai vadinama deimantu Europos meno paveldo istorijoje.
Didžiulis XVI a. audinių rinkinys reprezentuoja europinę Renesanso kultūrą, paskutinio Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo reprezentacijos užmojus ir primena Krokuvos bei Vilniaus aukso amžių.
Apie 1550–1560 m. sukurtą Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją sudarė apie 160 meninių audinių (tačiau kultūros istorikai spėja, kad apskritai valdovas jų galėjo turėti daugiau – iki 300 vienetų!). Tai yra vienintelė tokio masto kolekcija Europoje, užsakyta vieno valdovo ir vienu metu.
Kolekcijai sukaupti prireikė maždaug dešimties metų. Pirmosios dvi biblinių gobelenų serijos baigtos 1553 m., ir šie įspūdingi audiniai, sukeldami didelį susirinkusių svečių susižavėjimą, papuošė Vavelio karališkosios pilies sales per Žygimanto Augusto vestuves su Kotryna Habsburgaite.
Gobelenai dar 1547 m. buvo užsakyti Vilniuje, ir spėjama, kad Žygimantas Augustas ketino jais papuošti Vavelio karališkąją pilį per Barboros Radvilaitės karūnavimą Lenkijos karaliene. Tačiau mylima nuotaka buvo karūnuota anksčiau bei mirė taip ir neišvydusi šių gobelenų.
Žygimanto Augusto gobelenai sukurti svarbiausiame to meto Europos meninių audinių centre – Ispanijai tuo metu priklausiusių Nyderlandų sostinėje Briuselyje.
Šio miesto dailininkai ir audėjų manufaktūros aukščiausio meistriškumo, brangiausiais audiniais aprūpino popiežius, valdovus, vyskupus, didikus.
Gobelenų serijų kainos prilygo karinių laivų su visa ginkluote vertei ar visų metų karinės kampanijos išlaidoms.
Gobelenais papuoštos pilys, rūmai ir katedros turėjo sukurti didybės ir prabangos įspūdį, šlovinti užsakovus. Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip reprezentacijos ženklai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, simbolinių prasmių slėpiniai.
Audiniuose vaizduojami egzotiniai vaisiai (ananasai, kakavos pupelės) buvo ką tik pasirodę Europoje.
Kaip ir kalakutai, indėniškas formas primenantys figūrų galvos papuošimai ar civetos, anuomet įprasti gyvūnai, o šiandien primenantys Europoje išnykusias gyvūnijos rūšis. Daugelyje audinių galima matyti užkoduotą gėrio ir blogio kovą.
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta.
1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. Tačiau 1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo evakuoti į Kanadą, ir į Lenkiją sugrįžo tik 1961 metais.
Valdovų rūmų muziejuje surengta Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto gobelenų paroda yra didžiausia ir išsamiausia kada nors už Vavelio karališkosios pilies ribų rengtų tokių parodų.
Po NATO viršūnių susitikimo, jau ketvirtadienį, liepos 13 d., Valdovų rūmų muziejus lauks lankytojų įprastu darbo metu.
Pratęsus parodą muziejaus svetainėje bus skelbiamos ir papildomos ekskursijos. Su istorine paroda galima susipažinti iki pat liepos 30 dienos.
