Jeigu tikėsime majais ir vokiečių režisieriumi Rolandu Emerichu (Roland Emmerich), prieš pat 2012 metų Kalėdas pasaulis liausis egzistavęs. Tačiau kai kas nemenkai iš to pasipelnys.
R.Emerichas jau nuo seno kuria filmus apie pasaulio pabaigą. Jo filmuose žmoniją bandė išnaikinti ufonautai, milžiniškos pabaisos ir naujas ledynmetis. O pastaruoju metu naršydamas po internetą, užtiko naują pasaulio pabaigos scenarijų. Ir ne bet kokį. Nusivylę ypač dramatiškų įvykių stoka tūkstantmečių sandūroje apokalipsės pranašai su nerimu laukia naujos datos - 2012 metų 12 mėnesio 21 dienos. Tą dieną, kurią, kaip esą išpranašavo majai, turėtų liautis egzistavusi mūsų civilizacija. Šiai temai paskirta gausybė knygų, dokumentinių medžiagų, interneto puslapių. Mitas, susijęs su 2012 metais, jau pats savaime tapo verslu. Emerichas sėdi prie didžiulio stalo vidury tankaus tropikų miško Meksikoje... O iš tikrųjų jis įsitaisęs Kankūno „Ritz-Carlton” viešbučio pokylių salėje, o jo filmavimo grupė išdekoravo patalpą tankiomis lianomis ir kitais atogrąžų augalais, kurie buvo gabenami sunkvežimiais. Egzotiniai paukščiai čiulba iš garsiakalbių. Paklaustas, ar tikrai tiki pranašystėmis, režisierius atsako: „Majų mitai mane žavi. Štai kodėl šis filmas taip traukia žiūrovus”.
Sparnuotoji gyvatė nusileidžia nuo piramidės
Kankūnas - tai Meksikos Maljorka, kur paplūdimiuose pilna barų, didžiulių, rūmus primenančių viešbučių ir nuomojamų butų. Už 190 kilometrų į vakarus Čičen Icoje visai kitoks pasaulis. Griuvėsių mieste, kuris kadaise buvo majų civilizacijos centras, besileidžiančios saulės spinduliuose maudosi sudūlėjusios šventyklos ir rūmai, skulptūros ir bareljefai. O štai ir sparnuotosios gyvatės Kukulkano piramidė. Majai buvo sukūrę galingą civilizaciją, tačiau jeigu reikėtų išskirti pačius didžiausius iš daugybės jų talentų, tai būtų gebėjimas orientuotis laike ir mokėjimas skaičiuoti.
Majai puikiai mokėjo stebėti dangų. Piramidę jie pastatė centimetro tikslumu, orientuodamiesi į Saulės padėtį. Du kartus per metus - kovo 21-ją ir rugsėjo 21-ąją - per lygiadienį, kai Saulė kerta dangaus pusiaują savo kelionėje ekliptika, ant pagrindinių piramidės laiptų pasirodo šviesos ir šešėlio sukurtas siluetas, kuris nepaprastai primena gyvatę. Tarytum Kukulkanas iššliaužtų iš savo piramidės. Tai kvapą užimantis vaizdas, net jeigu jį matai tik nuotraukose.
Majų preciziškumas pagrįstas planavimu, kuris nūdienos žmonėms kelia nemažai rūpesčių, ypač kai tenka susidurti su skaičiais. 5125 metų periodu, kuris baigiasi būtent prieš 1012 metų Kalėdas. Tai ilgojo skaičiavimo kalendoriaus pabaiga. Emerichas 2012 metus laiko „visų filmų apie katastrofas pagrindu”. Tiek statydamas „Nepriklausomybės dieną”, tiek ir „Godzilą” jis rėmėsi būtent šia data. Jeigu į jo naujausią filmą suplūs visi, kas tiki pasaulio pabaiga 2012 metais, Emerichas, ko gero, per trejus metus nebespės išleisti visų uždirbtų pinigų.
Ne tik majams priskiriamos pasaulio pabaigos pranašystės. Kinų pranašystės taip pat kelia nemažą susidomėjimą. Kai kas ir Senajame Testamente įžvelgia įslaptintą biblinį pasaulio pabaigos kodą. Panašių pranašysčių galima buvo rasti ir dingusioje Nostradamo knygoje.
Ufonautai pagrobia karvę
Apokalipsės pranašų ir žmonių, kurie tiki, kad netrukus ateis pasaulio pabaiga, gausu visame pasaulyje. Tačiau paskutinės dienos kultas itin paplitęs Amerikoje. Ten krikščioniškos pasaulio pabaigos vizijos nuo seno buvo labai populiarios, o nuo septintojo dešimtmečio prisidėjo dar įvairūs ezoteriniai pramanai. JAV yra išleista apie 150 knygų, skirtų 2012 metams, o populiari radijo stotis kone kasdien transliuoja laidą apie tai, kas bus, kai pasaulis priartės prie šios datos. Laida vadinasi „Coast to Coast AM”, trunka iki antros valandos nakties ir kone kasdien joje labai rimtai kalbama apie tokius dalykus, kaip ufonautų pagrobtos karvės ar naujos Džimo Morisono (Jim Morrison) dvasios nuotraukos.
Neseniai laidos svečias buvo Drunvalas Melkizedekas (Drunvalo Melchizedek), ezoterinių knygų autorius, kuris iškart klausytojus pribloškė žinia, kad „laiko akis”, reginti baisiąją pasaulio pabaigą, jau nuo 2007 metų spalio 24 dienos yra atsimerkusi. Melkizedekas atsisveikino su klausytojais ir nuramino juos, jog iš tikrųjų Žemė bus nusiaubta, tačiau paskui užgims nauja žmonija. Melkizedekas užsimena apie „atsarginį išėjimą” iš apokalipsės, mat, jo manymu, majai tiesiog nebeįsivaizdavo, kas bus pasibaigus jų kalendoriui. Populiariausia teorija: 2012 metais Saulės sistema pereis Galaktikos spindulio ribą. Per 2012 metų žiemos saulėgrąžą Saulė atsidurs vienoje linijoje su Paukščių Tako centru. Gyvybinės energijos kanalai, esantys tarp Paukščių tako ir Žemės, bus nukirsti Saulės, ji įsiterps tarp jų. Dar iki galo neaišku, kokias stichines nelaimes tai sukels. Emerichas pasirinko kelis: „supervulkanų” išsiveržimą, meteoritų lietus, potvynio bangas, kurios nusiris iki Himalajų. Beje, nė viena iš katastrofų vis dėlto nebus lemtinga pagrindiniam filmo herojui, kurį vaidina Džonas Kjuzekas (John Cusack).
Iš ritmo išmušta planeta
Kitų pranašų vizijos kiek santūresnės. „Nulinė valanda”, kaip jie teigia, dar nebus visko pabaiga. Priešingai - ji atneš naują pradžią, geresnius laikus. Danielas Pinčbekas (Daniel Pinchbeck) teigia: „Mūsų laukia akimirka, kai mums pavyks pereiti į aukštesnę sąmonės būseną - labiau intuityvią, mistinę ir artimą šamanams”. 40-metis Pinčbekas gyvena Niujorke. Jis - menininkas ir ezoterikas, judėjimo „2012” žvaigždė, psichodelinis apokalipsės pranašas. Jo manymu, artėja „materializmo ir racionalaus, empirinio pasaulio suvokimo” eros pabaiga. Pinčbekas teigia, jog žmonės susivokė, kad mūsų planetoje kažkas negerai.
Klimato kaita, finansinė krizė, energijos stoka ir karai paskatino nemažai žmonių tapti jo šalininkais. Jo lūpose apokalipsė yra „kai kas tokio” - jis skelbia jos atėjimą jogos mokyklose ir meno galerijose. Dėl profesionalios rinkodaros jam pavyko pralenkti konkurentus, pavyzdžiui, buvusį Prinstono universiteto profesorių Chosė Argvelesą (Jose Arguelles), kuris prieš 20 metų buvo judėjimo, susijusio su 2012 metų mitu, pradininkas ir skelbė „universalaus telepatijos pasaulio” atėjimą.
„Visiška nesąmonė”, - sako Siuzana Milbrat (Susan Milbrath) iš Floridos gamtos istorijos muziejaus, tirianti majų kultūrą. Ji turi galvoje Argveleso, Pinčbeko ir panašių į juos pranašystes, susijusias su 2012 metais. Ji teigia neradusi įrodymų, kad majai siejo civilizacijos žlugimą su savo kalendoriaus pabaiga. O rimti fizikai tvirtina, kad Saulė gali atsidurti vienoje linijoje su Paukščių Taku, bet nuo to niekas nenukentėtų.
Paskutinio teismo diena
Robertas Glisonas (Robert Gleason), kurį galima būtų pavadinti nuosaikiu apokalipsės pranašu, sako: „Mitai, susiję su 2012 metais, geri tuo, kad verčia mus atidžiau pažvelgti į mūsų dienų problemas”. Jis mano, kad žmogus privalo išmokti kontroliuoti savo godumą, nes 2012-aisiais ar vėliau būtinai ateis paskutinio teismo diena.
