Ir nors Edita tikina, kad jos vaikystė buvo labai laiminga, minėta žinia ją nemažai sukrėtė. Tiesa, dabar nuo Editos veido niekuomet nedingsta šypsena, ir nors yra vieniša mama, teigia, kad pati savęs niekuomet tokia nepavadintų – su sūnumi jiedu į gyvenimą žengia kartu.
Tai, kad yra įvaikinta, sužinojo paauglystėje
Būdama 14-mete, Edita sužinojo netikėtą naujieną – pasirodo, kad ji gyvena ne su savo biologiniais tėvais. Ir nors su savo įtėviais visuomet palaikė itin artimus santykius, ir juos labai brangina iki šiol, tai ją nemenkai sukrėtė.
„Esu įvaikinta nuo 1 metų ir 8 mėnesių. Jie man – ne globėjai, o tėvai, kurie manimi labai rūpinosi. Mes iki šiol labai gerai sutariame, bendraujame, vieni kitiems padedame. Jie man yra tikri tėvai. Vis dėlto kai sužinojau, jog esu įvaikinta, man buvo labai skaudu, bet šiandien, kai pati auginu savo vaiką, tikrai suprantu, kad jie, galbūt, norėjo mane apsaugoti nuo šito skausmo, nes tai man sudavė nemenką smūgį“, – prisiminė Edita.
Nepaisant to, Edita pripažįsta – jos vaikystė buvo graži. „Su tėvais sutariame gana šauniai, o santykiai ir vaikystėje buvo geri. Nebuvau skriaudžiama, turėjau atskirą kambarį, o taip pat buvau be galo lepinama tėčio. Mama buvo mūsų namų generolas, kaip aš kartais pajuokauju, mat ji buvo griežtesnė. Turėjau tikrai gerą vaikystę“, – šypteli ji.
Vis dėlto šiuo metu grožio srityje besidarbuojanti moteris atvira – tai, kad augo ne su biologiniais tėvais, stipriai paveikė ne tik ją pačią, bet ir aplinkinius vaikus.
„Esu jautusi, ką reiškia, kai vaikystėje su tavimi nenori draugauti, žaisti, bendrauti. Būdavo skaudu, kai norėdavau būti su draugais, bet jų tiesiog neturėjau, nes neva buvau kitokia. Būdavo, kad net ir pusseserės ir pusbroliai nenorėdavo su manimi žaisti, žiūrėdavo į mane kaip į kažkokią kitokią, nes mane augino netikri tėvai – mus siejo tik bendra pavardė“, – prisiminė ji.
Ir nors vaikystėje teko nemažai laiko praleisti vienai, Edita džiaugiasi – dabar viskas apsivertė: „Buvau laiminga, kad tėvai turėjo savo 3 kambarių butą, o aš turėjau jame savo atskirą kambarį. Ten, atsimenu, žaisdavau viena. Aišku, tas vienatvės jausmas labai skaudindavo, kiek prisimenu. Bet kadangi šiandien mano veidas tapo žinomu, nėra ko žliumbti – šalia savęs turiu net ir svetimų labai šiltų žmonių, o tiems, kas vaikystėje nenorėjo su manimi bendrauti, šiandien laiko jiems neturiu aš.“
Visos šios situacijos užaugino tvirtą odą – dabar Edita dalijasi šmaikščiais vaizdo įrašais savo „Facebook“ paskyroje, turi nemažai gerbėjų, ne vienam žmogui pakelia nuotaiką.
„Aš gyvenime esu išmokusi begalę pamokų ir viena iš jų yra ta, kad jei mane kažkas įskaudins, aš visada atsakysiu su šypsena. Jei mane kažkas pastums, apspjaus, įspirs, aš visada ištiesiu pagalbos ranką. Aš gyvenimu noriu džiaugtis, noriu šypsotis. Labai vertinu tai, ką turiu, ir už visa tai esu labai dėkinga. Mane supa begalė šiltų, nuostabių žmonių, kurie man ir dėkoja, ir kreipiasi pagalbos ar su klausimais. Turiu begalę gerų dalykų, tad neturiu laiko galvoti apie verkšlenimą. O kai į gyvenimą žvelgi su šypsena, tai ir saulė ima ryškiau šviesti. Tik ne visi tą suprantame“, – šypsosi ji.
Sūnui stengiasi būti drauge
Sūnų auginanti Edita pasakojo, kad jos mama buvo gana griežta – dėl šios priežasties savo sūnui moteris būti kaip mama-draugė.
„Aš pati augau griežtoje šeimoje. Mano mama buvo gan griežta, todėl kartais man pritrūkdavo tos draugės, su kuria galėčiau išsikalbėti – griežtumas neleido man atsiverti. Ko pati neturėjau vaikystėje, paauglystėje, tą viską atiduodu savo vaikui. Nesmerkiu nei tos pusės, nei kažką galiu teisti ar sakyti. Visi turime savo galvas ir gyvename pagal savo taisykles“, – sako ji.
Savo vaiką Nedą grožio specialistė vadina ypatingiausiu žmogumi gyvenime – su juo sutaria puikiai, stengiasi bendrauti kuo atviriau. Ir nors daugelis Editą įvardytų kaip vienišą mamą, ji pati teigia, kad taip jokiu būdu nėra.
„Vieniša mama nesijaučiu. Mano pirmoji santuoka nutrūko tada, kai Nedui buvo 10 mėnesių ir nuo to laiko mes į gyvenimą einam kartu, koja kojon. Man tuo metu labai padėjo ir mano tėvai, tad aš vieniša tikrai nesijaučiau ir nesijaučiu. Manau, kad dažnai žmonės nesupranta, kad gyvenimas yra per trumpas, kad jį eikvotume skundams, negatyvui, pesimizmui, blogoms nuotaikoms. Aš stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškai ir priimti visas iš gyvenimo siunčiamas dovanas – geros jos ar blogos“, – kalbėjo Edita.
Ir nors daugybė žmonių „Namas“ žvaigždę seka socialiniuose tinkluose, ji tokio žinomumo nesureikšmina – to nedaro ir jos sūnus: „Esame visi lygūs, todėl manau, kad visiems reikėtų išlikti žemiškiems. Nedas patyčių dėl to tikrai nėra sulaukęs, tik yra sakęs, kad sulaukė komplimentų. Jis irgi to nesureikšmina – jam mama yra tokia pat.“
Nedas puikiai sutaria ir su Editos įtėviais. Žinoma moteris juokiasi, kad ne veltui sakoma, kad tėvai yra tam, kad auklėtų, o seneliai – tam, kad lepintų.
Vis dėlto dabar savo vaikui ji stengiasi atiduoti viską: „Manau, didžioji dalis tėvų, augindami savo atžalas, stengiasi kompensuoti viską, ko jie patys neturėjo savo vaikystėje, atiduoti tai savo vaikui. Lygiai taip pat ir aš mėginu derinti. Aišku, savo vaikui neprikišinėju ir nesakau, kad mano vaikystėje buvo vienaip, o tu turi kitaip. Tiesiog leidžiu gyvenimui tekėti sava vaga. Tik tiek, kad… Nepabijosiu pasakyti – mano tėvai buvo paprasti žmonės ir aš gyvenau šiek tiek kitaip. Mano Nedas turi mane, kiek kitokią mamą, tai jo gyvenimas vėlgi kitoks. Bet mes tuo stengiamės nepiktnaudžiauti.“
Sūnaus garbei prieš kelis metus Edita išmargino ir savo kūną – išsitatuiravo berniuko vardą. Realybės šou žvaigždė šypsosi – vaikui tai paliko labai dideli įspūdį.
„Jam tikrai patiko, jis suprato, kad yra gerbiamas, mylimas. Manau, kad bet koks vaikas nudžiugtų tai pamatęs ant savo mamos. Jo vardą išsitatuiravau specialiai ant kairės rankos, kad būtų arčiau širdies, nes jis – mano gyvenimo varikliukas. Viską, ką darau, didžiąja dalimi darau dėl jo. Manau, kad kiekvienai mamai vaikas yra šventas reikalas taip, kaip vaikui turėtų būti šventas reikalas tėvai“, – pokalbį baigė Edita.
