• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nešvara viešose vietose, pavyzdžiui, grafiti, skatina blogą elgesį, tačiau kalbant apie asmeninę higieną galioja priešingos taisyklės. Mokslininkai įrodė, jog pakanka nusiprausti rankas, kad taptume ne tokie jautrūs moralinėms blogybėms.

REKLAMA
REKLAMA

Plymouth universiteto mokslininkė Simone Schnall ir jos kolegos atliko eksperimentą, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Psychological Science“.

REKLAMA

Mokslininkė išsiaiškino, jog pasibjaurėjimo jausmą patyrę žmonės priima labiau etiškus sprendimus. Ji mano, kad taip yra todėl, jog moralinės nešvaros (pasibjaurėjimo) pojūtis skatina jausti kaltę, dėl to žmogus, siekdamas atsverti neigiamus dalykus, elgiasi etiškiau. Atsižvelgdama į tai, jog daugelyje religijų egzistuoja apsivalymo ritualai bei simbolinis ryšys tarp fizinės švaros ir moralinio elgesio, mokslininkė nusprendė atidžiau patyrinėti šį reiškinį.

REKLAMA
REKLAMA

Šiam tikslui pasiekti S. Schnall atliko du eksperimentus. Pirmo eksperimento metu 40 savanorių buvo paprašyta paaiškinti teiginį. Pusei iš jų buvo pateiktas sakinys, į kurį įėjo žodžiai, asocijuojantys su švara, pavyzdžiui, „švarus“, „grynas“, „skaidrus“, „skaistus“, „nupraustas“. Kontrolinei grupei pateiktuose teiginiuose buvo tik neutralūs žodžiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vėliau savanorių buvo paprašyta įvertinti tam tikrus veiksmus iš etinės pusės (vertinimas balais: nuo 0 (puiku) iki 9 (labai blogai)). Tarp pateiktų variantų buvo tokie veiksmai kaip pinigų pasisavinimas iš rastos piniginės ar mirusio šeimos šuns suvalgymas bado metu. 

REKLAMA

Atliekant antrą eksperimentą 44 savanoriams buvo parodyta trijų minučių trukmės ištrauka iš filmo „Trainspotting”,  kur pasibjaurėjimą keliantys dalykai yra itin fokusuoti. Savanorių vėliau buvo paprašyta iš etinės pusės įvertinti tuos pačius veiksmus kaip ir pirmajame eksperimente. Tačiau po filmo peržiūros, prieš pradedant atsakinėti į klausimus, pusei eksperimento dalyvių buvo pasakyta, kad apklausa vyks sterilioje tarnybinėje patalpoje, kuri turi išlikti švari. Jų buvo paprašyta prieš įžengiant į patalpą su muilu nusiprausti rankas.

REKLAMA

Apibendrinus abiejų eksperimentų rezultatus paaiškėjo, jog savanoriai, kuriems duotuose teiginiuose buvo „švarūs“ žodžiai, ar tie, kurie po „Trainspotting” peržiūros nusiprausė rankas, buvo linkę nusižengimus vertinti atlaidžiau: vertinimo skalėje jie pažymėdavo vidutiniškai 2 balais mažesnį skaičių nei kontrolinė grupė.

Tyrimas parodė, jog išorinė švara iš tiesų skatina paviršutiniškiau žvelgti į moralinius dalykus. Matyt, neatsitiktinai Biblijoje vaizduojama, kad įsakęs nukryžiuoti Jėzų Kristų Poncijus Pilotas nusiplauna rankas. Šios išvados galėtų priversti susimąstyti tuos, kurie mano, jog apsivalymo ritualai priartina juos prie Dievo.



Šaltinis: „The Economist“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų