Lietuvos sveikuolių lyderis Dainius Kepenis – vienas tų žmonių, kurie savo pavyzdžiu demonstruoja tai, ką pataria kitiems. Jau 20 metų žmonėms jis siūlo dviejų savaičių organizmo apsivalymo dietą, po kurios jie pajunta gryno maisto skonį.
Prisiminęs aršiausius savo oponentus dabar jis tik linksmai šypsosi: „Niekada nesiūliau grįžti į gamtą, lipti atgal į medį. Nesiūliau ir atsisakyti mėsos. Sakiau, kad jos galima valgyti, tik geriau rečiau ir mažiau. Žmogui maisto per parą reikia nedaug – apie kilogramą vaisių ir daržovių, dar apie 150 g kruopų. Visa kita priklauso nuo to, kokį fizinį krūvį velkame“, – sakė sveikuolis.
Anot jo, sveikos gyvensenos formulė paprasta: norime daugiau suvalgyti – daugiau pajudėkime, pasportuokime, o kartais papasninkaukime. „Pats penkerius metus gyvenau be mėsos, be pieno produktų, o šiuo metu esu gerokai lankstesnis: mėsos valgau kartą du per mėnesį, šiaip mano dienos racione vyrauja daržovės, vaisiai“, – pasakojo D.Kepenis.
Pasaulinės vegetarų dienos šventėje agituota tapti griežtais vegetarais, neskriausti gyvūnų, nežudyti jų. „Nežudyti – esminė Europos vegetarų idėja, o mūsų idėja – sveika gyvensena. Sveikata kaip ir laisvė – nenuperkama ir nedovanojama. Ji uždirbama. Apmaudu, kad šiandien Lietuvoje iš trijų ligonių du nesidomi savo mityba, nenori pajudėti“, – kalbėjo D.Kepenis.
Pietus padalykime visai dienai
Dosniai patarimus ir sveikos gyvensenos receptus dalijo ir Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė docentė Ksavera Vaištarienė. 30 metų vegetarės patirtį turinčios moters paprašiau paneigti populiariausius mitus apie maistą ir sveikatą.
Ar tiesa, kad organizmas stokoja kalcio, jei nevartojame pieno produktų?
Netiesa. Pieno produktai ne naudingi, o žalingi, nes juose daug gyvūninės kilmės baltymų. Be to, ir varškė, ir sūriai nėra organinės kilmės, jie gaminami iš virto pieno. Žmogus valgo šį neva lengvą maistą, kuris užteršia kraujagysles, limfą, be to, organizme daugėja blogojo cholesterolio. Nevalgykime tiek daug pieno produktų, taip pat ribokime kiaušinių, mėsos vartojimą. Nesibaiminkite, nesusirgsite mažakraujyste, hipertonija, širdies ligomis. O kalcio ir kitų mineralų gausime iš prieskoninių augalų, daržovių, vaisių.
Ar pritariate, kad reikia valgyti, ką nori ir kiek nori, atseit tai, ko reikalauja organizmas?
Netiesa. Valgyti reikia ribotai. Pietų normą išskirstykime į tris dalis ir puikiai gyvensime. Viena dalis atiteks pusryčiams, antra – pietums, trečia – vakarienei. Patikėkime pagaliau, kad mes maitinamės ir dieviškąja energija, taigi belieka tik šiek tiek prisidurti. Jei Dievas siunčia 50 proc. energijos, mums belieka pridėti dar 50 proc. maisto. Maisto norma dienai: moterims – apie 1 kg, vyrams – apie 1 kg 300 g.
Neretai susergame ne dėl maisto trūkumo, o dėl pertekliaus.
Ar tikrai mėsa ir pieno produktai yra savotiški narkotikai?
Tiesa. Manęs dažnai klausia, kodėl Lietuvoje taip sunkiai plinta vegetarizmo idėjos. Todėl, kad mėsa yra narkotikas, tad kaip jos atsisakysi. Varškė irgi narkotikas, jos molekulėse yra narkotinių medžiagų – purino bazių. Žmogaus ląstelės šias medžiagas atpažįsta ir prisimena septynerius metus.
Dienos mitybos formulė pagal K.Vaištarienę...
400 g daržovių, 300 g vaisių, 200 g duonos ar košės, 100 g baltyminių produktų, geriau augalinių (pupelių, žirnių, lęšių, iš bėdos – žuvies). Vengti bandelių, pyragaičių, kitų saldumynų, makaronų. Kitaip tariant, 70 proc. maisto turi sudaryti šarminiai produktai – vaisiai, daržovės; 30 proc. tai, ko norime. Jei mėsos, tai 100 g – moteriai, 130 g – vyrui.
Koks vegetarės K.Vaištarienės meniu?
Iš ryto – moliūgo, saulėgrąžų, sezamo, linų sėklų kokteilis. 4 jo šaukštelius sumaišau su puse stiklinės šilto vandens. Taip organizmas gauna visas reikalingas medžiagas – nereikia jokių maisto papildų.
Pietums – daržovės. Pagarinu, kol suminkštėja cukinija, morkos, kopūstas ar žiedinis kopūstas, gausiai apibarstau savo pačios sudžiovintais prieskoniais. Valgau su žaliomis daržovėmis. Priderinu vieną ar dvi duonos, keptos be mielių, riekutes. Kartą per savaitę suvalgau gabalėlį žuvies su daržovėmis. Vakarienei išsispaudžiu apie 300 g sulčių. Beje, iš ryto išgeriu puodelį kavos, nes mano kraujo spaudimas žemas, kadangi skrandyje nėra rūgščių, man kava tinka. Skrandžio rūgštingumą svarbu žinoti, nes, jei nėra rūgščių, gyvūniniai baltymai beveik nevirškinami.
Maitinosi išmintingiau
Harmoningos asmenybės studijos įkūrėja, žaliojo maisto propaguotoja Gražina Gum, pristatydama savo iškeptus duonos paplotėlius, aiškino, jog mūsų senoliai valgė daug gyvo maisto: šakniavaisius, sėklas, žoles. Ši mityba sveikiausia. Gyvas maistas gaminamas naudojant ne aukštesnę nei 45 laipsniai temperatūrą – taip išsaugomos veikliosios maistinės medžiagos. Amerikiečiai, pirmieji pavargę nuo greitojo kavinių ir restoranų maisto, tarsi iš naujo atrado mūsų protėviams būdingą maitinimosi būdą. Amerikoje gyvojo maisto pradininku laikomas lietuvis Viktoras Kulvinskas ir Lietuvoje gimusi Ana Vigmor.
Autorė Virginija Barštytė
