• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nišinės parfumerijos eksperte, „Krispo“ įkūrėja ir vadove Kristina Stroliene nesižavėti neįmanoma. Veikli moteris su sutuoktiniu Povilu išplėtojo itin sėkmingą verslą, o ir namuose jiems pačių didžiausių gyvenimo turtų nestinga – jie augina net penkias atžalas. Kristina atvira – prieš kelerius metus gimęs penktas sūnus Vytautas, rodos, jos tempo nė kiek nesustabdė. Atvirkščiai – rodos, verslo „varikliuką“ tik dar labiau užsuko.

31

Nišinės parfumerijos eksperte, „Krispo“ įkūrėja ir vadove Kristina Stroliene nesižavėti neįmanoma. Veikli moteris su sutuoktiniu Povilu išplėtojo itin sėkmingą verslą, o ir namuose jiems pačių didžiausių gyvenimo turtų nestinga – jie augina net penkias atžalas. Kristina atvira – prieš kelerius metus gimęs penktas sūnus Vytautas, rodos, jos tempo nė kiek nesustabdė. Atvirkščiai – rodos, verslo „varikliuką“ tik dar labiau užsuko.

REKLAMA

Penkias atžalas – Elzę, Sofiją, Beną, Eleną ir mažylį Vytautą – auginantiems namų kvapų įmonės „Krispo“ įkūrėjams pastarieji metai buvo kupini ne tik šeimos džiaugsmų, bet ir profesinių pasiekimų. Kristina Strolienė portalui tv3.lt užsiminė apie nemažas permainas šeimos versle ir leidosi į atvirą interviu – apie šeimą, santykius su vyru Povilu ir svajonę, kurią galbūt vieną dieną išpildys.

Kristina, užsiminėte, kad šie metai buvo itin intensyvūs, pilni pokyčių. Kokie jie buvo?

Šiemet mūsų versluose buvo pora nemažų ir ilgai apsvarstytų pokyčių. Pirmiausia, priėmėme sprendimą įmonėje turėti vykdantįjį direktorių. Tai buvo tikrai žingsnis į priekį. Antra, nusprendėme parduoti pačią seniausią savo įmonę – užuolaidų saloną, kurį įkūrė Povilo šeima. Smagu, kad tokį širdžiai brangų verslą perėmė mūsų komercijos direktorė Jovita, tad verslas liko patikimose rankose. Mes patalpas pasilikome, tačiau pati veikla perėjo į kitos šeimos rankas.

O kodėl priėmėte tokį sprendimą?

Kaip sakoma, visko vienu metu geriausiai daryti negali, tad atėjo laikas įvertinti, kur labiausiai norime koncentruotis. Kadangi per metus labai stipriai įsitvirtinome parfumerijos pasaulyje, kur reikia nuolat palaikyti ryšius su parfumeriais, daug laiko praleisti užsienyje, supratome, kad negalime visko aprėpti – ir gamybos verslo, ir parfumerijos plėtros... Nusprendėme atsisakyti tam tikrų veiklų ir protingai paskirstyti savo laiką.

REKLAMA
REKLAMA

Beveik prieš ketverius metus susilaukėte penkto vaikelio. Tačiau žiūrint iš šalies atrodo, kad jūsų tempas versle nė kiek nesulėtėjo…

Tikrai niekas nesulėtėjo – priešingai, dar daugiau visko prisigalvojome (juokiasi). Nepaisant to, kad dabar turime vykdantįjį direktorių, kuris nuėmė kasdienius vadybinius rūpesčius, man pačiai reikia dar daugiau keliauti verslo reikalais į užsienį. Vis pasijuokiu, kad jei ne vaikai, tai turbūt išvis nebūčiau Lietuvoje (juokiasi). Dabar išvykti į Paryžių man tapo taip pat natūralu, kaip nuvažiuoti į Vilnių... Pirmadienį išskrendu, trečiadienį grįžtu – o vaikai jau nebelaukia kažkokių specialių lauktuvių, nes žino, kad greitai grįšiu iš kelionių (juokiasi).

REKLAMA

Aišku, gal ne visoms tradicinėms mamoms mano požiūris artimas, bet man lengviau rasti žmogų, kuris pabus su vaikais namuose, nei surasti žmogų, kuris galėtų mane pakeisti darbe ir derėtis su tiekėjais.

O ar sulaukėte kokių nors „supermamyčių“ replikų dėl motinystės ir verslo derinimo?

Žinokite, ne. Su draugėmis dažnai kalbamės apie tai, kad man labai pasisekė, jog negaunu jokių piktų komentarų (šypteli). Sulaukiu tik geranoriškų pastabų. Pavyzdžiui, vieną kartą daktarė, kuri mane matė per televiziją, parašė man patarimą dėl sūnaus. Aš į tai atsižvelgiau ir buvau labai dėkinga. Džiaugiuosi, kad žmonės pasidalina savo žiniomis.

REKLAMA
REKLAMA

O kaip jums pavyksta suderinti darbą ir šeimą? Ar pavyksta skirti kokybiško laiko vaikams?

Tikrai pavyksta. Vakarais pabūnu su vaikais, savaitgalius stengiuosi skirti tik jiems. Renginiai, darbo kelionės ar kiti įsipareigojimai yra ribojami iki minimumo, atostogas taip pat leidžiu tik su šeima, be jokių auklių. 

Ar toks modelis sėkmingas? Laikas parodys. Kai vaikai užaugs, jie patys pasakys, ar tai buvo geras sprendimas.

Esate sėkmingų verslininkų pora. Ar savo vaikuose pastebite verslumo gyslelę?

Nesu tikra, ar mūsų vaikai išskirtiniai šiuo atžvilgiu – atrodo, kad visas jaunimas šiais laikais toks veiklus (juokiasi).  Bet verslumo šeimoje tikrai netrūksta. Štai, prisimenu, mano vyriausia dukra Elzė, būdama šešiolikos, garaže kūrė kažkokius chemikalus. Net nežinau tiksliai, kas tai buvo. Povilas pagavo ir pasakė, kad taip negalima, nes tai pavojinga, bet Elzė atsakė, kad visa jos klasė tuo užsiima (šypteli). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O šiaip kiekvienas mūsų vaikas kažkiek užsidirba arba savaip padeda mūsų versle. Benas, pavyzdžiui, vasarą padeda tvarkyti aplinką mūsų įmonėje (šypteli). Tuo tarpu Sofija dalyvauja „Krispo raudonų lūpų“ turnyruose, piešia, daro makiažus. Kiekvienas įneša savo dalį, kaip tik gali.

Savo versle dirbate kartu su vyru. Ar daug iššūkių kyla derinant asmeninio gyvenimo ir darbo klausimus? Ar pavyksta namo neparsinešti darbo reikalų?

Tikriausiai viso to atskirti neįmanoma. Kai dirbi ir gyveni kartu tiek darbe, tiek namie kalbi tiek apie darbą, tiek asmeninius dalykus. Žinoma, būna visko, pasitaiko, kad ir nuomonės nesutampa. Bet mūsų santykyje yra didelė pagalba ir noras suprasti vienas kitą. Bet kokius nesutarimus mes visada stengiamės išspręsti per diskusiją ir įsiklausymą. Galiu sakyti, kad gyvenimas ir darbas mus išmokė didelės tolerancijos, nors, aišku, kelyje buvo visko.

REKLAMA

O ar buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti?

Ne, aš turiu taisyklę – niekada nemesti to, ką pradėjau. Ją ugdau ir savo vaikams (šypteli). Esu dėkinga savo mamai, kuri vaikystėje įkalbėjo mane pradėti ir baigti muzikos mokyklą. Tai buvo labai svarbi pamoka – jeigu kažką pradedi, turi eiti iki galo. Mesti ir pabėgti sunkiausiu momentu labai lengva, bet tai neduos jokios naudos. 

Žinoma, tiek versle, tiek santykyje būna sunkių akimirkų, bet dažnai supranti, kad reikia tiesiog atsitraukti ir pailsėti. Su Povilu mes visada turime kokybiško laiko atskirai – jis sportuoja, aš užsiimu pilatesu, turime savo hobius. Kai kyla krizė, mes mokomės atsitraukti, pailsėti ir dažniausiai po to suprantame, kad tai buvo smulkmena (šypteli). Labai svarbu išlaikyti ramybę ir pozityvumą, nekurti dirbtinių dramų. Ir visada sakau savo vaikams: „Neišsprendžiamas dalykas yra tik mirtis. Viską kitą galima išspręsti“.

REKLAMA

Jums veiklos ir taip nestinga, bet paklausiu – ar yra kokia nors sritis, kurią dar svajojate išbandyti?

Kartais pagalvoju, kad kažkada ateityje norėčiau nusipirkti seną dvarą Lietuvoje ar Italijoje. Paversti jį vieta, kur būtų galima daryti edukacijas ar gaminti vyną… Tokia svajonę turiu.

Ar su vyru jau esate aptarę aiškų planą, kaip tai pasiekti?

Konkretaus plano neturime, bet Povilas žino, kad turiu tokią svajonę. Žinoma, dabar aktyviai dirbame versle, tad atsitraukti laiko nėra. Vaikai dar maži, gyvenimas dar pilnas veiklos. Bet tokios idėjos tikrai neatmetame.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų