Pati brangiausia kavos rūšis gaminama rytinėje Javos dalyje, netoli Indonezijos miesto Surabajos. Ši ypatingos rūšies kava gaminama neįprastai: ją „apdoroti“ padeda palminė civeta, nedidelis žvėriukas, panašus į voverę. Civetos ėda kavos pupeles, kurios pereina per žvėrelio virškinamąjį traktą su ekskrementais, tačiau jų nesuvirškina.
Ūkininkai plantacijose surenka kavos pupeles, tada sušeria jas civetoms. Vėliau, kai kava išeina su išmatomis, pupelės išvalomos, džiovinamos, lengvai apskrudinamos.
Ūkininkas rūšiuoja kavos vaisius ir atrenka tinkamus gamybai. Kava, išgauta iš civetų, garsėja subtiliu lengvu aromatu, o unikalūs fermentai, kuriuos išskiria šių gyvūnėlių skrandis, suteikia kavai ypatingą, švelnų skonį. Už pusę kilogramo tokios kavos teks sumokėti nuo 300 iki 1500 Lt.
Kavos „Kopi Luwak“ kiekis rinkoje – ribotas, kasmet parduodama vos apie 500 kilogramų. Kavinėje už vieną puodelį kavos tektų sumokėti apie 90 Lt.
Kavos pupelės civetoms patiekiamos ant padėklų.
Darbininkai surenka kavos pupeles, jau paruoštas plauti ir džiovinti.
Surinktos kavos pupelės nuskalaujamos vandeniu.
Civetų ekskrementus ruošia kavos gamybai.
Darbininkas perrenka ir tolygiai paskleidžia kavos pupeles džiovinti. Vėliau jos bus lengvai apskrudintos.
Kava garsių žmonių gyvenime
Žvalumo ir energijos suteikianti kava populiari ne tik mūsų dienomis. Šiuo gėrimu nuolat mėgavosi ir garsūs rašytojai, ir valstybių valdovai. Vieniems puodelis kavos suteikdavo įkvėpimo kurti, kitiems tapdavo malonia atokvėpio valandėle. Prancūzų diplomatas, Napoleono patarėjas Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras apie kavą yra pasakęs: „Kava turi būti juoda kaip velnias, karšta kaip pragaras, tyra kaip angelas ir saldi kaip meilė.“ Kaip kavą šlovino garsiausi kompozitoriai, rašytojai, karaliai?
Onorė de Balzakas
Onorė de Balzakas dievino kavą ir netingėdavo apeiti visą Paryžių ieškodamas skaniausios rūšies. Garsusis romanistas apie kavą yra sakęs: „Išgėrus kavos puodelį užplūsta energija, o mintys susirikiuoja kaip kariuomenės batalionas mūšio lauke.“ Rašytojas vartojo stiprią juodą kavą, dideliais kiekiais, įvairiu paros metu. Kalbama, kad per dieną jis išgerdavo per 20 puodelių kavos. Paskaičiuota, jog kol parašė „Žmogiškąją komediją“, O. de Balzakas išgėrė maždaug 15000 puodelių stiprios kavos. Deja, manoma, kad kava lėmė rašytojo sveikatos sutrikimus: į gyvenimo pabaigą jis tapo nervingas, nuolat trūkčiojo akys, tapo sunku susikaupti.
Johanas Sebastianas Bachas
Johanas Sebastianas Bachas labai mėgo kavą ir jos garbei sukūrė „Kavos kantatą“ Nr. 211. Šiame kūrinyje vokiečių poeto Pikanderio eilėmis šlovinamas aromatingasis, žvalumo suteikiantis gėrimas.
Liudvikas van Bethovenas
Vienų garsiausių simfonijų ir romantiškosios „Mėnesienos sonatos“ autorius taip pat labai mėgo kavą. Ir turėjo keistą įprotį: visada ją plikydavo tik iš 64 kavos pupelių.
Volteras (Fransua Mari Arujė)
Garsiam prancūzų filosofui Volterui priskiriami žodžiai, esą jei kava – nuodai, tai išskirtinai silpno poveikio, mat jis pats šitaip nuodijasi jau daugiau nei pusę amžiaus. Sakoma, kad Volteras išgerdavo po 50 puodelių kavos per dieną.
Jekaterina II
Rusų imperatorė Jekaterina II buvo didelė kavos gerbėja. Ji reikalaudavo užplikyti labai stiprią kavą – 5 puodeliams būdavo sunaudojama apie 400 g kavos. Prie kavos Jekaterinai patiekdavo saldumynų: plaktos grietinėlės, pyrago, sausainių, cukraus.
Liudvikas XV
Prancūzijos karalius Liudvikas XV kavą plikydavosi pats. Šio ritualo jis nepatikėdavo net ištikimiausiems savo tarnams. Dvariškiai, be abejo, laikė tai karaliaus keistenybe, bet paaiškinimas iš tikrųjų labai paprastas: Jo Didenybė labai bijojo būti nunuodytas.
Parengė Laura Mureikaitė
