Pavasarį kalbintas aktorius džiūgavo, kad kasdienybę jam skaidrina iš Ukrainos atvykusi šeima. Savo nedideliame bute, esančiame sostinės mikrojajone, aktorius glaudė paauglius Dianą ir Dmitrijų, kurie į Lietuvą atvyko su mama Lesia. Nors kelionė buvo ilga, sunki ir varginanti, galiausiai šeima apsistojo pas aktorių.
Tiesa, aktorius išliko kuklus ir vos pradėdamas pasakoti apie priglaustą šeimą, ėmė tikinti, kad per daug to nereikėtų sureikšminti – juk dabar visi vienas kitam padedame.
„Man atrodo, kad nereikia čia daug išpūsti, nes ne aš vienas, o daug kas ukrainiečius priima. Manau, kad jie ir teisingai, ir gerai daro“, – pasakojo vyras.
Pats R. Adomaitis gyveno tiek okupuotoje, tiek jau laisvoje Lietuvoje. Dabar tie patys okupantai bando užimti nekaltų žmonių namus, myriop siunčia nekaltus vaikus, vyrus ir moteris. Tokio likimo, anot aktoriaus, jis nelinkėjo nė vienam žmogui.
„Ukrainiečiai savo šalyje labai skriaudžiami. Niekam nelinkėčiau tokių baisumų, tokios nežinomybės. Žinoma, kad ir mano namuose jie jaučiasi nekaip. Jie svetimoje šalyje, toli nuo namų. Tačiau turi susitaikyti su ta realybe, kuri juos užklupo“, – kalbėjo garsus aktorius.
Pats R. Adomaitis vienas, po žmonos mirties gyveno dešimtmetį. Anot jo, žmonių artumas ir bendravimas yra vieninteliai dalykai, kurie nors kažkiek palengvino vienišumo naštą, sukūrė teigiamą atmosferą.
„Tikrai linksmiau namuose – man tie vaikučiai praskaidrina, pagerina nuotaiką“, – tą kartą kalbėjo jis.
Paties aktoriaus sveikata jau kurį laiką šlubuoja. Ilgai gydęs prostatos vėžį vyras sakė pasidavęs ir daugiau su liga nebekovoja.
„Nelabai norisi aptarinėti šią temą. Iš pradžių gydžiausi, bet su laiku pavargau kovoti, tai nusispjoviau ir nustojau. Kiek Dievas duos, tiek ir gyvensiu“, – kalbėjo aktorius.
Aktorius laiką daugiausiai leido namuose, pripažino, kad net ir į lauką buvo sunku išeiti, nes sveikata nebeleido.
Tačiau vyras interviu metu nė karto neleido sau skųstis.
„Kažkada maniau, kad užaugsiu, būsiu protingas, tada žinosiu ir kitiems galėsiu papasakoti. Nieko panašaus neatsitiko. Greitai reikės mirti, o aš nieko nežinau dar“, – paskutinį pokalbi baigė aktorius.
Adomaitis, kurio nepažinojome
Regimantas Adomaitis apie savo santykį su teatru yra pasakojęs: „Ne iš karto nuėjau į teatrą. Mano tėvas buvo neigiamai nusiteikęs prieš aktorystę, sakė, kad tai ne man. Nors jis pats grojo armonika, dainavo, bet artistus laikė nerimtais žmonėmis, plevėsomis, O teatras manyje „sėdėjo“ nuo mokyklos laikų. Pas mus į Pasvalį atvažiuodavo Panevėžio dramos teatras su Juozo Miltinio spektakliais. Mūsų mokykloje ir vaidindavo, o mes, vaikai, žiūrėdavome spektaklius užsikniaubę ant scenos, išsižioję. Lankiau ir mokyklos, ir universiteto dramos būrelius. Tai buvo didžiulė atgaiva. Ypač mėgdavau skaityti eilėraščius. Bet kai baigiau aktorinį, nustojau eilėraščius deklamuoti. Man užteko Laimono Noreikos, kuris gyvenimo pabaigoje itin gerai skaitė įvairių poetų eiles.
Dievas žino, kada ta „didžioji pradžia. Žmogus – jausmų ir proto lydinys. Sielai, tai amžinai dykumai, matyt, reikalingas nuolatinis atsinaujinimas, o teatras, aktoriaus darbas labiausiai įgalina gyventi žmogaus sielos gyvenimu, kaip sakė Stanislavskis. Pamažėl tai ir įtraukė tartum į sietuvą. Teatras – tai siaubinga nepagydoma liga.
Pusantrų metų jaunesnis Regimanto Adomaičio brolis Vidas labai jautriai prisimena savo ir Regimanto vaikystę, kuri neabejotinai turėjo nemažos įtakos likusiam gyvenimui. Pasvalyje, kur mokėsi, muzikos mokyklos dar nebuvo. „Dar vaikystėje su broliu grojom trofėjine lūpine armonikėle, kurią dėdė po karo mums atvežė iš Vokietijos, po to – sena gitara, kurią atradome ant aukšto ir susiremontavome, vėliau tėvai mums nupirko akordeoną, – pirmiau mažą, po to didesnį. Brolio iniciatyva abu savarankiškai išmokome skaityti gaidas.“
Regimantas mokyklą baigė sidabro medaliu. Nuo pat vaikystės jis buvo pavyzdys: „Visose srityse jis rodė iniciatyvą, pradedant laivų iš molio lipdymo ir plukdymo prūde, šaudymo iš savadarbio lanko, ir baigiant domėjimusi fizika ir teatru. Regimantas mokykloje lankė net kelis būrelius: fizikų, kur pagamino traukos dėsnį demonstruojantį aparatą, dalyvavo respublikinėje jaunųjų fizikų olimpiadoje. Teatriniame būrelyje, kuriam vadovavo matematikos mokytojas Antanas Vadopalas, dalyvavo ne viename spektaklyje. Įsimintiniausias – amerikiečių gangsteris pjesėje „Misūrio valsas“. Tačiau labiausiai mokykloje jis pasireiškė kaip geras skaitovas, mokyklos vakarėliuose skaitydamas ištraukas iš pačių įvairiausių kūrinių. Kai jis skaitydavo ar deklamuodavo, salėje būdavo mirtina tyla, o baigus – dideli aplodismentai. Kaip skaitovo jo niekas neruošė. Jis pats savarankiškai daug dirbdavo lavindamas balsą ir artikuliaciją, pamenu, dažnai net pabosdavo namie klausytis, nors jis repetuodavo kitame kambaryje.“
***
Regimantą Adomaitį galime laikyti unikalia teatrine sistema. Jis ypatingas ne vien savo talentu, ypatingu teatrinės etikos suvokimu, bet ir fenomenaliu santykiu su žiūrovais. Lietuvoje, kur „žvaigždės“ sąvoka niekada nebuvo susijusi su tokiu atviru publikos pripažinimu kaip kai kuriose kitose šalyse, Adomaitis yra išimtis. Šią gal net metafizinę jauseną galima buvo stebėti net paskutiniaisiais jo vaidybos metais: net epizodiniuose vaidmenyse išvydusi šį aktorių, žiūrovų salė „subanguodavo“, pasigirsdavo aplodismentai. Jį mylėjo, dėl jo ėjo į teatrą. Svarbiausia – jis pats mylėjo teatrą. Pats aktorius sakė: „Jauti savyje glūdinčius tam tikrus dalykus, kurie lyg ir nesąmoningi, tačiau valdingai stumia aktorystės link. O pradinis impulsas – skaidrus ir grynas, kaip krištolas – tai meilė teatrui.“
Regimantas Adomaitis jau jaunystėje garsėjo savo žavia išvaizda, o taip pat jis teatre ir kine sukūrė iš tiesų daugybę vaidmenų.
Lietuvos kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis vaikystėje gyveno Šimonių kaime Pasvalio raj., lankė Migonių pradžios mokyklą. Vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Pasvalį.1954m. sidabro medaliu baigė Pasvalio vidurinę, 1959 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos – matematikos fakultetą, 1959–1962 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorinio meistriškumo katedroje.
1962–1963 m. dirbo Kapsuko dramos teatre, 1963–1967 m. Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre. Nuo 1967 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius.
1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Tėvas – Vaitskus (g. 1898 m.) Mama – Kotryna (g. 1905 m.) Žmona – Eugenija Bajorytė (1941-2011), Vilniaus filharmonijos dainininkė. Vaikai – Vytautas (g. 1972 m.), Gediminas (g. 1977 m.), Mindaugas (g. 1980 m.).
Svarbiausi vaidmenys teatre
1966 m. Džordžas. John Steinbeck. Pelės ir žmonės. Režisierius Henrikas Vancevičius, KVADT 1968 m. Francas. Jean Paul Sartre. Altonos atsiskyrėliai. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT 1969 m. Mindaugas. Justinas Marcinkevičius. Mindaugas. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT
1970 m. Volteris. Artur Miller. Kaina. Režisierė Irena Bučienė. LVADT 1974 m. Edgaras. Friedrich Dürrenmatt. Vaidiname Strindbergą. Režisierė Irena Bučienė. LVADT 1978 m. Mažvydas. Justinas Marcinkevičius. Mažvydas. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT 1981 m. Borkmanas. Henrik Ibsen. Borkmanas. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT 1983 m. Kaligula. Albert Camus. Kaligula. Režisierius Jonas Vaitkus. KVADT 1987 m. Skirgaila. Vincas Krėvė. Skirgaila. Režisierius Henrikas Vancevičius. LVADT
1989 m. AA. Vaclov Mrožek. Emigrantai. Režisierė Irena Bučienė. LVADT 1990 m. Hanimenas. Lee Blessing. Pasivaikščiojimas miške. Režisierius Des MacAnuff. LVADT 1994 m. Mindaugas. Justinas Marcinkevičius. Mindaugas. Režisierė Irena Bučienė, Žemutinė Pilis 1996 m. Seras. Paul Harwood. Aprengėjas. Režisierius Algirdas Latėnas. LVADT 1998 m. Fransua. Francis Veber. Vėpla. Režisierius Ramutis Rimeikis. LNDT 1999 m. Hendelis. Paul Barz. Susitikimas. Režisierius Raimundas Banionis. LNDT
2002 m. Žynys. Sofoklis. Oidipas karalius. Režisierius Oskaras Koršunovas. Oskaro Koršunovo teatras 2006 m. Telesporas Žemgirdas. Juozas Glinskis. Vieno tėvo vaikai. Rež. Gytis Padegimas. Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Svarbiausi vaidmenys kine
1964 m. Pilotas. Vienos dienos kronika. Režisierius Vytautas Žalakevičius. LKS 1965 m. Donatas. Niekas nenorėjo mirti. Režisierius Vytautas Žalakevičius. LKS 1966 m. Kasparas. Jausmai. Režisieriai Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa*. LKS 1967 m. Suaugusių žmonių žaidimai. Režisierius Ilja Rudas-Gercovskis. LKS 1968 m. Lazo. Sergejus Lazo. Režisierius Aleksandras Gordonas. Moldova – film 1968 m. Rytų koridorius. Režisierius Valentinas Vinogradovas. Belarusfilm
1970 m. Augustinas. Vyrų vasara. Režisierius Marijonas Giedrys. LKS 1970 m. Daktaras Antonijus. Visa teisybė apie Kolumbą. Režisierius Vytautas Žalakevičius. LTV 1971 m. Edmundas. Karalius Lyras. Režisierius Grigorij Kozincev, Lenfilm 1972 m. Akmuo ant akmens. Režisierius Raimondas Vabalas. LKS 1973 m. Franciskas. Tas saldus žodis - laisvė. Režisierius Vytautas Žalakevičius. Mosfilm, LKS 1973 m. Volcas. Volcas. Režisierius G. Raišas. WEFA, Vokietija
1974 m. Trapsas. Avarija. Režisierius Vytautas Žalakevičius. Mosfilm 1974 m. Girdvainis. Velnio nuotaka. Režisierius Arūnas Žebriūnas. LKS 1975 m. Povilas Baibokas. Sadūto tūto. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS 1975 m. Vienas prieš vieną. VDR 1976 m. Adomas. Sodybų tuštėjimo metas. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS
1977 m. Julija Vrevskaja. Režisierius Nikola Korabovas. Mosfilm 1978 m. Priešai. Režisierius Rodionas Nachapetovas. Mosfilm 1978 m. Fišeris. Veidas taikinyje. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS 1978 m. Orlandas. Kentaurai. Režisierius Vytautas Žalakevičius. Mosfilm 1979 m. Nepjautų lauko gėlių juosta. Režisierius Jurijus Iljenko. A. Dovženkos kino studija 1980 m. Gyvenimas puikus. Režisierius Grigorijus Čuchrajus. TSRS-Italija
1980 m. Pavliščevas. Iš poilsiautojų gyvenimo. Režisierius Nikolaj Gubenko. Mosfilm 1981 m. Prokuroras Meisonas Orvilas. Amerikietiška tragedija. Režisierius Marijonas Giedrys. LKS 1981 m. Buckus. Faktas. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS 1982 m. Turtuolis, vargšas... Režisierius Arūnas Žebriūnas. LKS 1982 m. Atsiprašau. Režisierius Vytautas Žalakevičius. LKS 1982 m. Medaus mėnuo Amerikoje. Režisierius Jonas Vaitkus. LKS 1982 m. Endis Takeris. Trestas, kuris žlugo. Režisierius A. Pavlovskis. Odesos kino studija 1983 m. Advokatas. Žaliasis furgonas. Režisierius Aleksandras Pavlovskis. Odesos kino studija
1983 m. Djedonė. Skrydis per Atlantą. Režisierius Raimondas Vabalas. LKS 1983 m. Frenkas Morganas. Miražas. Režisierius Aloyzas Brenčas 1984 m. …ir puiki pergalės akimirka. Režisierius Viačeslavas Vinnikas 1984 m. Einantys paskui. Režisierius Rodionas Nachapetovas
1985 m. Metvejaus džiaugsmas. Režisierė Irina Poplavskaja 1986 m. Eduardas Vergaras. Vilkolakio pėdsakai. Režisierius Almantas Grikevičius. LKS, Argentina 1986 m. Roberas. Chameleono žaidimai. Rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
1986 m. Žmogaus iš "Mersedeso" dosje. Režisierius Georgijus Nikolajenko 1987 m. Priachinas. Karuselė turgaus aikštėje. Režisierius N. Stambula. Mosfilm 1990 m. Aitvaras. Režisierė Aliona Demjanenko
1990 m. Sunku būti dievu. Režisieriai Angelo Pastore, Vladimir Krainev, Svetlana Osadčiaja. A. Dovženkos kino studija, Hallelujah Films, Garance (Prancūzija) 1992 m. Juodojo mėnulio laipsnis. Režisierė Natalija Kirakozova. A. Dovženkos kino studija 1993 m. Johanas fon Šrederis. Mirties angelai. Režisierius Jurijus Ozerovas. Mosfilm; Ganefilm (Prancūzija)
1993 m. Žmogžudystės būdas. Režisierius Olegas Gojda. A. Dovženkos kino studija 1993 m. Skilimas. Režisierius Sergejus Kolosovas. Ekran; Rusija
1993 m. Tu esi… Režisierius Vladimiras Makaranecas 1995 m. Peizažas su trim besimaudančiom. Režisierius Valerij Rubinčik. Belarusfilm 1995 m. Gyvensime. Režisierius Dmitrijus Tomašpolskis. Ukraina 1995 m. Vilko kraujas. Režisierius Nikolajus Stambula 1996 m. Vyras jaunai merginai. Režisierius Murad Ibragimbekov. Fora Film; Rusija 2003 m. Sekmadienis toks, koks yra. Režisierius Ignas Jonynas. Cinevera; Lietuva 2004 m. Raktai nuo bedugnės. Režisierius Sergejus Rusakovas. Goldmedium, 2V; Rusija
2004 m. Maskvos saga. Režisierius Dmitrijus Barčevskis. Kinovideostudija Risk; Rusija 2005 m. Persona Non Grata. Režisierius Vladimiras Nachabcevas. MakDos, Fora Film; Rusija 2005 m. Žmogus – amfibija Režisierius Aleksandras Atanesianas. K/S Videofilm, Rusija 2007 m. Šeimininkas. Trečias dangus[1]. Režisierius E. Išmuhamedovas. Pyramid, Rusija 2008 m. Ričardas. Moterys meluoja geriau (serialas). Lietuva 2008 m. Ledinis bučinys. Režisierius Knut Eric Jensen. Filmhuset AS, Norvegija, Lietuva 2014 m. Barron Žaidimų Blogis (Lietuvių dubliavimas).
Apdovanojimai
1973 m. LTSR nusipelnęs artistas, 1979 m. LTSR liaudies artistas, 1981 m. Vokietijos (VDR) nacionalinė premija, 1982 m. LTSR valstybinė premija, 1985 m. TSRS liaudies artistas, 1997 m. Gedimino III laipsnio ordinas. 2014 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2017 m. tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“ (Rusija).
