Anot žinomos moters, pandemija sujaukė visus gimtadienio planus.
„Kadangi karantinas, nieko naujo nesugalvosi. Buvo visokių minčių, rugsėjo mėnesį gvildenome idėją mano gimtadienį švęsti dvare su draugais ir artimaisiais. Yra kaip yra, nemanau, kad yra blogai, jog gimtadienis bus kitoks. Ryte su grupe važiuosime į filmavimą, laukia daug darbų. Pagaliau pasimatysiu su šeima, visi nesimatėme pakankamai ilgą laiką, mums tai neįprasta. Vakare, manau, pasigaminsime vakarienę“, – gimtadienio planus atskleidė moteris.
„Anksčiau turėjau keistą tradiciją, kai atsikrausčiau gyventi į Vilnių, kiekvienais metais per savo gimtadienį skambindavau mamai ketvirtą valandą ryto ir klausydavau pasakojimų, kaip ji mane gimdė ir kaip jautėsi. Kadangi gimiau ketvirtą ryto, kasmet tokiu laiku žadindavau mamą, tačiau dabar jau sunku išsėdėti iki ryto arba taip anksti keltis, taip pat ir mamos gaila“, – juokėsi atlikėja.
N.Pareigytė prisipažino, kad pastaruoju metu gimtadienį mini tik su artimiausiais žmonėmis, pasidarydama vakarienę: „Kadangi vedu renginius ir dalyvauju šventėse, nebėra noro švęsti savo šventės. Noriu gimtadienį minėti ramiai su artimais žmonėmis. Mielai tiesiog gulėčiau lovoje ir skaityčiau knygą, tačiau esu girdėjusi vieno psichologo mintį, kad gimtadienius būtinai reikia švęsti, nes jei šventi, reiškia gyveni.
Reikia džiaugtis, kad gyvenimas atnešė dar vienus metus, juos įvertinti ir galbūt kažką pakeisti per ateinančius. Reikia susidėlioti tikslus, apgalvoti, ką padariau gero ir ką naujo galiu padaryti.“
Atlikėja džiaugėsi, kad kiekvieni metai jai yra vis geresni: „Mano kriterijai yra paprasti, man svarbiausia, kad turiu sveikus tėvus, sveiką vaiką, vyrą, brolį, taip pat, kad sveika esu ir aš. Turiu mėgstamą ir mylimą veiklą, jei ne karantinas, šioje sferoje viskas būtų labai gerai. Šeimoje taip pat viskas puiku, išgyvenome pirmąjį karantiną, buvo smagu, džiaugėmės, kad turime vienas kitą.
Žinoma, norisi tobulėti, patirti kažką naujo, bet juk visa tai neateina per vieną dieną. Viskas įvyksta palaipsniui, sau ir palinkėčiau toliau tobulėti, patirti kažką naujo. Viską rašau į užrašų knygutę, kad mintys nugultų ir materializuotųsi. Užrašytos mintys kaskart man primena, ką esu sau pažadėjusi, suplanavusi ir neišeina į orą, nebūna pamirštos.“
