Prieš šv. Valentino dieną į kino teatrus atkeliauja Aisčio Mickevičiaus ir Inetos Stasiulytės režisuota ir prodiusuota romantinė kelio komedija „Legendinės legendos FELICITÀ“. J. Rimkutė pasirūpino, kad didžioje Oresto (A. Mickevičius) ir Džildos (I. Stasiulytė) Vaigauskų kelionėje į Italiją, į Sanremo festivalį, porelė, o ir visi filmo personažai turėtų kuo apsirengti.
Tiesa, visi prabangūs Vaigauskų drabužiai į Sanremą neiškeliavo. Scenarijaus autoriai pradangino Vaigauskų lagaminus, taigi, teko suktis su tuo pačiu baltu kostiumu, ir tomis pačiomis suknelėmis, o maudymosi kostiumą Džildai netgi „pasiskolinti“ paplūdimyje. „Taupėme filmo pinigus“, – prisipažįsta Aistis.
Jo ir Inetos sugalvotas Vaigauskų įvaizdis filme atsiskleidžia naujomis spalvomis – žiūrovai pamėgtus personažus pamatys ne tik išsipuošusius į festivalį, bet ir su chalatais namuose ar su maudymosi drabužiais prie Italijos jūros.
„Aš suprantu žaidimo taisykles, kiekvieną kartą, prieš pradėdama kurti kostiumus reklamai, teatro spektakliui ar kino filmui, įsigilinu į temą. Tikrai nesekiau Vaigauskų karjeros televizijos ekrane, todėl, gavusi iš Aisčio pasiūlymą, iškart nuėjau į jų koncertą ir pradėjau sekti juos socialiniuose tinkluose.
Man reikėjo pažinti iš arčiau, pamatyti auditoriją. Prisipažinsiu, koncerte buvo nuoširdžiai juokinga, Aistis ir Ineta sukūrė tokius personažus, kurie nesikartoja, kurie meistriškai naudoja ironiją ir sarkazmą, yra pastabūs ir tai, ką pamato, perleidžia per save, mėgindami į mus atsukti veidrodį“, – sako J. Rimkutė ir priduria esanti įsitikinusi, kad gerą popsą sukurti gali tik labai talentingi kūrėjai.
„Teko priimti iššūkį”
Vaigauskai yra Vaigauskai, nuo jų įvaizdžio nenutolsi. Tačiau iššūkių vis tiek buvę. „Sutarėme drabužių neryškinti, aplinka, automobilis ir personažų mimikos ganėtinai ryškios, drabužiai neturėjo jų paslėpti, permušti. Daug tarėmės su Ineta ir Aisčiu, nuostabu, kai filmo prodiuseriai, aktoriai, scenaristai ir režisieriai yra „viename“ – sprendimai atsiranda daug greičiau, o nuomonių sumažėja“,– pasakoja filmo dailininkė.
Pirmuosius audinių pavyzdžius vintažinėms Džildos suknelėms Jolanta parsigabeno iš Paryžiaus, tačiau filmo kelionėje daug kas keitėsi – reikėjo parinkti tokias medžiagas, kurios atrodytų senovinės, bet kartu būtų patogios filmuotis, audiniai kvėpuotų.
Aisčiui Vaigauskui, koks sutapimas – šiandien vintažine laikomoje „Lelijos“ siuvykloje – buvo pasiūti trys balti kostiumai, – profesorius su kitokiais filme ir nesirodo. „Baltas kostiumas per visus filmavimus, patikėkite, yra ką veikti, – šypsosi Jolanta ir nuoširdžiai dėkoja savo asistentei, didžiulės patirties kino aikštelėje turinčiai Liepai Pivoraitei.
O Aistis stebisi, kad visus tris, identiškai atrodančius kostiumus siuvo trys skirtingos siuvėjos. „Man buvo netikėta, kaip pagal vieną ir tą patį lekalą pasiūti kostiumai gali taip skirtingai gulėti. Iš išorės jie tarsi ir vienodi, tačiau, kai apsivelki, jausmas skirtingas“, – pasakoja aktorius. Beje, baltas jo drabužis ne kartą ir ne du per filmavimus kentėjo ir itališką pastą, ir populiarius to krašto gėrimus.
Įpratusi dirbti nuotoliu, Jolanta labai ir nesistebėjo iš filmo aktorių gavusi ne visai tikslius matmenis ir nuotraukas, iš kurių turėjo nuspėti jų figūrų privalumus. „Per savo praktiką jau esu išmokusi iš nuotraukos nuskaityti žmogaus figūrą, bet vis tiek į kelionę išsivežiau ne po vieną drabužių komplektą“, – pasakoja ir išduoda, kad drabužiai ir skiriamieji ženklai italų policininkams taip pat buvo sukurti Lietuvoje.
Dizainerė prisipažįsta kiek abejojusi, ar jai pavyks aprengti filmui italų aktorius: „Man svarbu, kad filme viskas atrodytų organiškai, viskas susilietų, galvojau, gal italų kino dailininkai sukurtų geresnius kostiumus, bet Ineta su Aisčiu buvo kategoriški – ne. Teko priimti iššūkį. Kiek lengviau atsidusau, kai su filmo kūrėjais apsisprendėme, kokią Italiją norime matyti ir kokius Lietuvoje egzistuojančius stereotipus norime pabrėžti. Seniai domiuosi identiteto tema, taigi, buvo tikrai įdomus darbas.“
„FELICITÀ“ yra septintasis kino filmas, kuriame dizainerė dirbo kostiumų dailininke. Pradėjusi 19997-aisiais, Jolanta nemažai kūrusi drauge su režisieriumi Emiliu Vėlyviu ir kitais lietuvių kino kūrėjais. Vos vos trumpesnė draugystė Jolantą sieja ir su A. Mickevičiumi, susidraugavo jiedu, kaip pati juokiasi, dar praėjusiame amžiuje, kai 1999-aisiais ji tapo Aisčio kurso diplominio spektaklio kostiumų kūrėja.
Komedija pasakoja apie legendines legendas – Orestą ir Džildą Vaigauskus, kurie, pasikvietę kuklų žurnalistą (Antanas Obcarskas) nušviesti jų triumfo, išvyksta į Sanremo dainų festivalį.
Tačiau tai – ne tik kelionė per nuostabius Italijos kraštovaizdžius. Legendiniai artistai, idealus estradinis ir šeimyninis duetas keliauja per santykių labirintus, kuriuose grėsmingai tvenkiasi pavydo ir ambicijų debesys.
Šilta, komiška, itališkomis ir lietuviškomis dainomis skambanti istorija I. Stasiulytės ir A. Mickevičiaus filme „Legendinės legendos FELICITÀ“ Lietuvos kino teatruose – nuo vasario 14 dienos. Tinka žiūrėti ir su kečiupu.
Filmo anonsas:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
