Šį sekmadienį „Chorų karuose“ skambėjo pačios gražiausios populiariausio Europoje muzikinio įvykio „Eurovizijos“ dainos, pavergusios visos Europos ir pasaulio klausytojų širdis. Taip pat visi nekantriai laukė, kol bus pranešta, ar tikrai į projektą nebegrįš Kėdainių choro vadovės Giulija su Monika.
Teisėjų kėdėse šį vakarą sėdėjo – kritikos negailintys komisijos nariai: maestro Virgilijus Noreika, operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius bei dažnas „Eurovizijos“ atrankų teisėjas, pirmojo „Chorų karų“ sezono Irenos Starošaitės vadovauto Vilniaus choro vadovas, o taip pat savo vardo džiazo mokyklos vadovas Artūras Novikas.
Transliacijos metu tradiciškai suskambėjo jungtinis „Chorų karų“ choras, kurį sudarė projekte likę kautis keturi dalyviai: Vilniaus krašto Kaštoninis choras su Katažina priešakyje, Kauno raj. Božolė choras, kuriam vadovauja grupė „Rondo“, Naujosios Akmenės Širdžių choras su „Ventukais“ priešakyje ir Kėdainių Ledinis choras, kuris kovą tęsia atsisveikinęs su buvusiomis choro generolėmis Giulija ir Monika.
Jungtinis choras atliko naujai suskambėjusią, per visą „Eurovizijos“ dainų konkurso istoriją aukščiausią vietą užėmusią mūsų šalies atstovų „LT United“ grupės dainą We are the Winners.
Chorvedžiai savo choristams metė atsakomąjį iššūkį – atliko 1982 metais „Eurovizijoje“ pirmą vietą iškovojusios Vokietijos atstovės Nicole dainą Ein Bisschen Frieden, kurios melodija visiems tautiečiams pažįstama ir iš lietuviškos dainos Truputį laimės.
Katažinos vadovaujamas Vilniaus Kaštoninis choras atliko linksmą „Eurovizijos“ laimėtojo Alexanderio Rybako dainą „Fairytale“. Kaip ir kiekvieną laidą komisija labiau gyrė Deivydo Zvonkaus kurtą dainos aranžuotę nei paties kūrinio atlikimą. Komisijai pasirodė keistas choro įvaizdis - kareiviškos uniformos ir baltos merginų suknelės. Nors Katažina bandė aiškinti, jog tai - meilės ir ilgesio simbolika, ją savo pokštu nutraukė laidos vedėjas Vytautas Šapranauskas. „Prieš mirtį visada norisi seselės“, - užčiaupė visus šmaikštusis V. Šapranauskas.
Kauno Božolė choras atliko „švediško“ stiliaus dainą. Komisijos narys E. Seilius iš karto pareiškė, kad tokio tipo dainų jis nekenčia labiausiai. Tačiau, anot jo, ši kartą jam buvo visai linksma. V. Šapranausko išprovokuotas, E. Seilius išėjo į sceną pozuoti fotografams šalia itin trumpais sijonėliais pasipuošusių Kauno choro solisčių.„Man atrodo dainininkės dalį apdarų pamiršo kažkur užkulisiuose...“, - tarstelėjo jis.
Akmenės Širdžių choras, vadovaujamas „Ventukų“ atliko 2000 m. danų grupei Olsen brothers pirmą vietą Eurovizijoje padėjusiam išplėšti hitui Fly On The Wings Of Love. Tačiau kūrinio atlikimas nesužavėjo komisijos, choras sulaukė ir kritikos ir nusivylimo atodūsių. Buvo ir geriau - sakė komisija.
Reportaže Giulija galutinai atsisveikino su projektų „Chorų karai“. „Gal ne veltui choras pasivadino Lediniu. Tarp mūsų tikrai neištirpo ledai. Jie eina savo keliu, mes einam savo“, - sakė Giulija. Netikėtai jos pasveikinti atėjo trys choro nariai, kurie įteikė Giulijai pyragą ir padėkojo už kartu praleistą laiką. Choristai pareiškė kviečiantys generoles grįžti į projektą, tačiau Giulija tokio kvietimo atsisakė - esą ji jau susiplanavo kelionę prie jūros, todėl projektą galėsianti stebėti tik kaip žiūrovė.
Kėdainių Ledinis choras, paliktas generolių Giulijos su Monika, atliko dainą 2005-ųjų laimėtojos Graikijos atstovės Helenos Paparizou kūrinį My Number is One. Dainos žodžiai gudriai buvo parašyti vykusių peripetijų tema. „Eisim pirmyn, nors likom vieni. Esame žmonės, galim klysti“ - dainavo choras.
Komisija tiesiog pribloškė savo pasisakymu, kad chorui visos permainos - tik į naudą. Be savo vadovių Giulijos su Monika choras sulaukė kaip niekad daug pagyrimų. Griežtoji komisijos narė K. Zmailaitė pasakė tiesiai - šis jūsų pasirodymas buvo geriausias iki šiol.
Susumavus dviejų laidų rezultatus, į „Chorų karų“ finalą pateko:
Rondo ir Kauno Božolė choras
Kėdainių Ledinis choras
Katažina ir Vilniaus Kaštoninis choras
Projektą negrįžtamai paliko „Ventukai“ ir Akmenės Širdžių choras.
