Praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai Ryanas Lloydas, būdamas vos 22-ejų, su partnere Jess apsigyveno bendruose namuose, jo laukė siaubingas išbandymas.
Po naktinio pasilinksminimo su draugais Ryanas pasijuto dar blogiau, o netrukus jo „pagirias“ lydėjo kiti nerimą keliantys požymiai, skelbia mirror.co.uk.
Nuolatinis naktinis prakaitavimas ir nepaaiškinamas svorio kritimas paskatino Ryaną apsilankyti pas šeimos gydytoją. Porą sukrėtė žinia, kad Ryanas serga vėžiu.
Pasakodamas apie savo kovą su Hodžkino limfoma, Ryanas teigė, kad išgirdęs diagnozę pajuto palengvėjimą, nes pagaliau suprato savo kančių priežastį.
Iš pradžių Ryanui buvo pranešta, kad vėžys išplitęs iki ketvirtos stadijos, pažeidęs klubus, blužnį, stuburą ir kaklą. Po pusės metų taikytos chemoterapijos, vyras 2020-aisiais šventė, kad vėžio jo kūne nebeliko.
Tačiau atokvėpis buvo trumpalaikis, nes jis susidūrė su ligos atkryčiu, jam buvo taikoma chemoterapija ir kamieninių ląstelių transplantacija, praneša „Manchester Evening News“.
Žinią sunkiai priėmė žmona
Jo žmona Jesse pasidalijo savo skausmu: „Sunku apibūdinti, ką reiškia sužinoti, kaip mylimas žmogus suserga vėžiu.
Ryanui diagnozė buvo nustatyta ne tik tada, kai jam buvo tik 22 metai, kai mes kartu gyvenome tik šešis mėnesius ir tik pradėjome karjerą baigę universitetą, bet ir vėliau liga atsinaujino. Viskas, ką gali padaryti, tai būti šalia ir palaikyti juos visais būdais, kurių jiems reikia, tačiau labai sunku matyti, kaip mylimas žmogus tai išgyvena.“
Po to, kai 2019 m., 22-ejų Ryanui buvo diagnozuotas vėžys, o 2021 m. sausį jam teko susidurti su sunkiu ligos atkryčiu, jis rado paguodą organizacijoje „Teenage Cancer Trust“.
Jess atskleidė savo emocijas tą nelengvą pirmąją dieną: „Pirmąją dieną jautėmės gana prislėgti ir buvo tikrai baisu. Mes neturime tiek daug gyvenimiškos patirties, kiek vidutinio amžiaus žmogus, kuriam diagnozuotas vėžys, ir tai buvo gana traumuojanti patirtis.“
Ji papasakojo apie neįkainojamą paramą, kurią jie gavo: „Mes susisiekėme su Jenny, Teenage Cancer Trust klinikinės slaugos specialiste, kuri mus abu lankė ir palaikė, ypač todėl, kad Ryanas buvo gydomas per visą Kovid pandemiją, kai jam atsinaujino liga.
Turėjome ir jaunimo paramos koordinatorę Cathy, kuri buvo nuostabi, bet pagrindinis mano paramos šaltinis buvo Jenny. Ji davė man savo darbo mobiliojo telefono numerį ir pasakė, kad galiu su ja susisiekti, kai man jos prireiks.“
Džesė taip pat pasidalijo, kokia svarbi ši paramos sistema tapo, kai pandemijos metu teko įveikti sunkumus, susijusius su vėžio gydymu:
„Mano ir Ryano tėvai buvo šiaurėje, todėl Ryaną namuose prižiūrėjau viena. Jam pasireikšdavo šalutinis poveikis, o aš galvodavau: „Ar tai normalu?“ ir galėjau tiesiog paklausti Jenny, ji visada greitai man atsakydavo.
Mažos smulkmenos gali iš tikrųjų gali išmušti iš vėžių, todėl Jenny man niekad neleisdavo praprasti kontrolės.“
2021 m. birželį sėkmingai įveikęs ligą po kamieninių ląstelių transplantacijos, Ryanas po dviejų mėnesių pasipiršo savo žmonai.
„Jess mane labai palaikė per pirmąją gydymo dalį, ir aš pradėjau galvoti apie tai, kad norėčiau jai pasipiršti. Pagalvojau, kad jei mes galime tai įveikti, galime kartu išgyventi bet ką.“
