Naujas tyrimas atskleidė, kad naršymas socialiniuose tinkluose nepaliekant „patiktukų“ ar komentarų gali būti tam tikros psichikos sveikatos būklės požymis.
Centrinės Kinijos Normal universiteto mokslininkai nustatė, kad pasyviai socialinės žiniasklaidos platformomis besinaudojantys žmonės dažniau kenčia nuo socialinio nerimo, lyginant su tais, kurie jomis naudojasi aktyviai – įkelia įrašus ir dalijasi gyvenimo naujienomis.
Komanda apklausė daugiau nei 500 koledžo studentų apie jų psichikos sveikatą ir naudojimąsi socialine žiniasklaida ir nustatė, kad „pasyvieji“ labiau bijo nepažįstamų situacijų realiame gyvenime, rašo dailymail.co.uk.
Kita vertus, pastebėta, jog tie, kurie aktyviai naudojosi socialine žiniasklaida, sulaukia daugiau socialinio palaikymo ir jų bendravimas yra brandesnis.
Žurnale „BMC Psychology“ paskelbtame tyrime 2022 m. gegužės-liepos mėn. dalyvavo 571 studentas iš Kinijos Šansi ir Hubėjaus provincijų.
Grupė užpildė klausimynus, kuriuose buvo vertinamas atvirumas, aktyvus ir pasyvus naudojimasis socialine žiniasklaida, savęs vertinimas ir socialinis nerimas.
Atvirumui matuoti tiriamųjų buvo paprašyta įvertinti keletą teiginių: nuo vieno – visiškai nesutinku iki keturių – visiškai sutinku.
Tarp šių teiginių buvo, pavyzdžiui, „Aš save laikau išradingu žmogumi“ ir „Aš save laikau žmogumi, turinčiu aktyvią vaizduotę“.
Kitas matavimas – aktyvus ir pasyvus naudojimasis socialine žiniasklaida – buvo devynių punktų klausimynas, kuriame reikėjo atsakyti, kiek jie skelbia pranešimų, pavyzdžiui, būsenos atnaujinimų, „patinka“ paspaudimų ir komentarų.
Tyrime pažymėta, kad „aktyvus naudojimasis – tai informaciją generuojantis elgesys, kuris pagerina bendravimą, pavyzdžiui, būsenos atnaujinimų ar komentarų skelbimą“.
Pasyvus naudojimasis – tai informacijos naršymo elgesys, kai trūksta bendravimo, pavyzdžiui, kitų žmonių paskyrų ar nuotraukų peržiūros.
Savęs vertinimo dalyje dalyvių buvo prašoma sutikti arba nesutikti su tokiais teiginiais kaip „Manau, kad esu protingas žmogus“.
Nekomentuojate ir nespaudžiate „like“? Turi jums liūdnų žinių
Paskutiniame klausimyne daugiausia dėmesio buvo skiriama socialiniam nerimui. Jame buvo pateikiami įvairūs teiginiai, pavyzdžiui, „Didelės grupės man kelia nerimą“ ir „Man reikia laiko, kad įveikčiau drovumą naujose situacijose“.
Dalyvių buvo paprašyta įvertinti nuo „visiškai nepanašu į mane“ iki „labai panašu į mane“.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tie, kurie teigė pasyviai naudojantys socialinę žiniasklaidą, dažniau buvo linkę į disfunkcinius įsitikinimus.
Pasak tyrėjų, socialinės žiniasklaidos platformose žmonės yra linkę apie save pateikti pernelyg teigiamą informaciją, o tai gali paskatinti pasyvius vartotojus nesąmoningai lyginti save su draugais.
Ankstesni tyrimai taip pat nustatė, kad pasyviai socialine žiniasklaida besinaudojantys asmenys pasižymi didesniu pavydu ir žemesniu savęs vertinimu. Ypač pasyvus socialinių tinklų naudojimas gali lemti su tarpasmeniniais santykiais susijusį mąstymą, kuris lengvai sustiprina socialinio nerimo simptomus.
Komanda nustatė, kad kai vartotojai aktyviai naudojasi platformomis, jie jaučiasi patogiai pateikdami save kitiems ir gaudami grįžtamąjį ryšį.
Be to, asmenys labiau pasitiki savo gebėjimu palaikyti daugiau silpnų ryšių su kitais žmonėmis. Dėl to jie gali veiksmingiau kaupti socialinį kapitalą, tenkinti su kitais susijusius poreikius ir formuoti teigiamą savęs suvokimą.
Tačiau pasyviems vartotojams trūksta savęs atskleidimo ir komunikacijos, o tai trukdo užmegzti ir plėtoti kokybiškus santykius su kitais.
