Viskas prasidėjo degalinėje „Viada“. Ten pareigūnai rado Vygintą valgantį bandelę ir bendraujantį su kasininke.
Vyras sakė, kad gerokai pergėrė, bet po trijų parų pažadėjo būti blaivus. Pasistiprinus jam reikėjo susimokėti, tačiau besikuičiant savo butelių pilname krepšyje suskambo ne monetų, o kalėdinių varpelių garsai. Jau tada pareigūnai turėjo įtarti, kad Vygintas – neeilinis „Farų“ personažas.
„Aš – menininkas, aš kuriu, atvažiuokit pas mane, nufilmuokit, ką aš dirbu, darau. Esu tikrai genialus žmogus, aš genijus, sugalvoju tokią filosofiją, kur Lietuva taps milijardierių kraštu“, – kvietė jis.
Policininkai pasinaudojo kvietimu ir nuvežė Vygintą namo. Pakeliui jie išgirdo daug vyro minčių, planų tapti prezidentu, apmąstymų apie moteris, „bachūro“ apibrėžimų. Anot jo, tikras „bachūras“ privalo būti sėdėjęs. Nes neva tik ten supranti, kas yra kas.
Galiausiai atvykus pas Vygintą namo jis surengė pareigūnams solinį koncertą su savo sulaužytu būgnų komplektu.
„Geriau, negu jokių“, – optimistiškai šypsojosi jis.
Lazdelės priminė likučius po burtininkų kovos, bet koncertas pavyko. Vygintas dainavo „O mergaite gelsva kasa“, pareigūnai plojo, o po pasirodymo mūsų žvaigždė skėlė kalbą apie Lietuvą, kaip jis ją myli, kaip už ją kovotų. Ir apsiverkė. Taip. Jis tikrai menininkas, nes jautrus.
Vygintas graudinosi ir po Jono dovanos. Jis jautėsi nors trupučiuką įvertintas. O kartais žmogui tiek ir reikia, kad jis vėl susigrąžintų viltį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
