Naujienų portalui tv3.lt meras atvirai papasakojo apie tėvystę, laiką su šeima, bei atskleidė, koks yra prie artimųjų.
Nerijus drauge su žmona Aurelija augina du vaikelius: 5-erių Ąžuolą bei 2-ejų Liepą. Pasakodamas apie mažuosius jis tikino, kad nuo mažų dienų diegia jiems svarbias vertybes.
„Vaikams stengiuosi diegti meilę žmogui. Mokinu, kad jie neskriaustų vieni kitų. Mokėtų dalintis, bendrauti ir atsiprašyti. Mano vaikai dar yra labai maži. Mergaitei – 2 m., o berniukui – 5 m., todėl jų supratimas yra visai kitoks. Vienaip ar kitaip, bendraujant aš stengiuosi ugdyti šias vertybes nuo mažens. Kalbame apie užuojautą, teisingumą, darbštumą. Manau, kad šie dalykai yra labai svarbūs ne tik vaikams, bet ir mums“, – pasakojo pašnekovas.
Alytaus meras stengiasi būti teisingas ne tik darbe, bet ir namuose: „Nežinau ar esu griežtas tėtis. Manau, kad esu daugiau ar mažiau teisingas. Man svarbu, kad vaikas būtų sąžiningas. Tiesos sakymas yra labai svarbus. Jeigu matai, kad vaikas meluoja ar kažko nedaro, tada neišvengsi griežtumo. Dažniausiai, kuomet sudrausmini vaiką, jis ieško prieglobsčio pas mamą. Šeimoje tėvo žodis vienaip ar kitaip turi būti. Nesu labai griežtas ir tikrai neskriaudžiu vaikų. Visada randame, kaip išspręsti konfliktus. Skiriame kokią nors bausmę ar apribojame internetą, ar tą dieną neleidžiame valgyti saldumynų, žaisti žaidimų. Taip ir atsiranda auklėjimas ir supratimas.“
Kalbėdamas apie auklėjimą, N. Cesiulis sakė, kad jų namuose smurtas yra netoleruotinas.
„Kelti rankos prieš vaiką negalima. Ši drausminimo priemonė mūsų namuose niekada nebus panaudota. Reikia, kad vaikas suprastų, jei padaro kažką blogo, tačiau tikrai negalima imtis tokių priemonių. Manau, kad vaikui užtenka tik griežčiau pasakyti, kad pasielgė neteisingai, ir jis daugiau to nebekartos“, – tvirtai kalbėjo vyras.
Tiesa, N. Cesiuliui labiausiai apmaudu dėl to, kad jo darbas atima daug laiko iš šeimos: „Atsidustu labai giliai... Galiu pasakyti, kad šios pareigos atima nemažai laiko iš šeimos. Stengiuosi kuo daugiau laiko su jais praleisti – vaikams reikia tėčio. Šeima šiek tiek kenčia, bet visada stengiuosi kompensuoti tą laiką. Ieškome bendrų veiklų, kurias galėtumėme atlikti visi drauge. Stengiamės nepalikti vaikų seneliams ir panašiai.“
Vos tik radęs laisvo laiko, Alytaus meras skuba jį praleisti su šeima, o drauge su vaikais jie turi daug bendrų pomėgių. „Sūnus jau supranta, kas yra žvejyba, moka žvejoti. Mažajai dar reikia viską aiškinti. Turime daug bendrų pomėgių. Mums visiems patinka žaisti futbolą, žvejoti.
Turime sodybą ant ežero kranto, ten visada kartu einame maudytis. Niekada negalime palikti nė vieno vaiko. Jeigu vienas vaikas miega, tuomet reikia palaukti, kol jis atsikels, kad visi nueitumėme kartu. Viską stengiamės daryti drauge.
Manau, kad vaikai įsimins šiuos dalykus. Kaip tėtis, aš leidžiu daugiau dalykų, kurių neleidžia mama. Leidžiu jiems lipti į medį, bėgti, nerti. Mama būna atsargesnė. Mėgstame šaudyt iš lanko bei žaisti su kamuoliu. Mažajai puikiai sekasi spardyti kamuolį. Gal kažkada ji bus futbolininkė. Namuose mes ir piešiame, ir dainuojame, ir klijuojame lipdukus.
Vaikai labai greit auga. Darbas man yra labai svarbus, o mano pareigos tikrai yra atsakingos, tačiau gyvename tik vieną kartą, todėl privalu leisti laiką su vaikais, mokinti juos teisingų vertybių. Jiems reikia skirti kuo daugiau laiko“, – apie leidžiamą laiką su vaikais pasakojo N. Cesiulis.
Tiesa, pasirodo, kad ir N. Cesiulio vaikai jį daug ko išmokė: „Vaikai mane išmoko šypsotis ir juoktis bei džiaugtis pačiais mažiausiais dalykais. Kartais būna sunkių dienų, bet prisiminus juos, mano veide vėl pasirodo šypsena. Aš visada jais didžiuojuosi. Pamačius juos man pakyla noras pakeisti Lietuvą taip, kad jie niekada nenorėtų iš čia išvažiuoti. Man tai yra labai svarbu. Noriu, kad jie didžiuotųsi savo tėvais.
Vaikai labai mane pakeitė – atsirado buitis, vaikų priežiūra. Gyvenimas visiškai pasikeitė. Dabar daugiau dėmesio skiriu jiems, o ne savo gyvenimui. Vaikai keičia gyvenimus, bet mes tam ir gyvename, kad kurtumėme geresnę ateitį.“
Alytaus meras taip pat atskleidė, kad namuose yra visai kitoks, nei darbe: „Manau, kad darbe ir namuose esu visiškai kitokia asmenybė. Namuose aš galiu užsidėti princesės karūną ar lankelį ir dainuoti su dukra daineles, su markeriu lakuoti nagus. O darbe aš turiu vadovauti miestui. Suprantu, kad žaidimai su vaikais yra labai svarbūs, jiems reikia daug dėmesio. Su vaikais negali elgtis it miesto vadovas. Darbe nebijau pasakyti žodžio tvirčiau, o su vaikais turi būti toks, koks esi iš tiesų. Namuose vaikams tėtis yra tėtis ir tikrai ne meras. Su juo jie gali žaisti, išdykauti ir apsikabinę užmigti. Šeimoje esi šeimos žmogus, o darbe – miesto vadovas. Žinoma, kad reikia mylėti žmones. Jeigu nemyli vaikų, tuomet negali mylėti ir miesto.“
