Prieš dvejus metus, vykdama atsiimti apdovanojimo už šį kūrinį, tuomet dar trisdešimties nesulaukusi dramaturgė žuvo teroristinio išpuolio Maskvoje metu. „Stabmeldžiai“ – paskutinis ir kritikų geriausiai įvertintas A. Jablonskajos kūrinys.
Pjesės veikėjai – šeima, kurioje vyrauja ne tik moralinė, bet ir finansinė krizė, gimdančios chaosą bei psichologinę prievartą. Išlikimu čia susirūpinusios trys buitinių rūpesčių nužmogintos būtybės: šeimą finansiškai išlaikanti valdinga motina, bedarbis tėvas muzikantas, dėstytoją įsimylėjusi ir į mokslus universitete nusispjovusi duktė bei už buto remontą atsakingas kaimynas alkoholikas. Drumstą vandenį dar labiau sudrumsčia iš piligriminės kelionės netikėtai sugrįžusi itin religinga močiutė.
„Stabmeldystė čia yra suprantama plačiąja žodžio prasme. Ji yra taip paplitusi, kaip užkratas, jau vien žiūrint televiziją, į tuos sportinius stabukus, į „dainuoja“, „šoka“, „groja“ stabukus – ir visame kame tie stabukai taip išsidaugino, tas užkratas taip paplito, kad turbūt apie stabų prasmę reiktų naują pjesę rašyti“, – svarstė J. Vaitkus.
Pasak režisieriaus, A. Jablonskajos pjesė yra gana šiurkšti literatūra, joje daug vulgarių, „jūreiviškų“ keiksmažodžių, kurių tirados režisierius iš pradžių ketino atsisakyti, tačiau vėliau persigalvojo. „Man pasirodė, kad ji transliuoja šių dienų vidutinės šeimos modelį, jos buitinio ir dvasinio skurdo problematiką“, – sako J. Vaitkus.
Kadangi personažai sutrikę, yra aklavietėje, jie griebiasi bet kokių priemonių – pinigų, gerovės, naudojimosi stabų. „Tų vertybių kaitaliojimas ir atveda į tikėjimo ir netikėjimo problemą, kuri yra sprendžiama per šeimą. Kiekvienas jų lyg ir norėtų turėti stabą, bet arba jo neranda, arba atradę tuojau pat nusivilia ir pameta. Religiją ar kokį nors tikėjimo objektą jie traktuoja kaip naudos davėją, o ne paiešką, ne būdą suvokti save kaip žmogų. O kadangi tikėjimo nėra, baimės apimtai esybei lieka vis mažiau rimties, pusiausvyros ir gebėjimo mąstyti. Tenka tik isteriškai puldinėti iš vieno kraštutinumo į kitą“, – teigia režisierius.
Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkas Jonas Arčikauskas. Scenoje pasikeisdamos vaidins dvi Lietuvos rusų dramos teatro aktorių komandos – vyresnioji ir jaunesnioji, šiemet mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigiančio J. Vaitkaus surinkto aktorių kurso atstovės. Tarp kviestinių artistų šįkart – ukrainiečių teatro ir kino aktorė Jevgenija Gladij ir aktorius, režisierius bei multiinstrumentalistas Gediminas Sederevičius. Spektaklio metu scenoje skambės įvairiais instrumentais jo gyvai atliekama muzika.
Spektaklis bus rodomas su lietuviškais titrais.
